Įsibėgėjo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos rengiamas 10-asis uostamiesčio leidėjų per metus išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga 2015“. Jubiliejiniuose rinkimuose dėl populiariausios ir gražiausios metų knygos vardų konkuruoja 11-os leidėjų 19 leidinių. Pristatome dar šešias konkurso dalyves.

Dviejų žemaičių laiškai

Klaipėdos universiteto leidykla šiuosyk rinkimams pateikė unikalią istorinę epistoliarinio žanro šaltinio publikaciją – „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948–1955)“, parengtą prof. Romos Bončkutės.

Knygoje pirmą kartą skelbiami dviejų žemaičių, iškilių lituanistų, bičiulių 123 laiškai, rašyti 1948–1955 m. Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laiškai įtikina, kad lietuvybės sklaida JAV po Antrojo pasaulinio karo buvo glaudžiai susijusi su V.Biržiškos (1884–1955) ir P.Joniko (1906–1996) veikla. Susirašinėjimo laikotarpiu sukurta tekstų visuma – tai vientisas siužetas apie dviejų skirtingų kartų kultūros veikėjų darbus ir kasdienybę svetimoje šalyje; apie garbaus amžiaus žmogaus vientulystę, kurią praskaidrindavo jaunesnio bičiulio laiškai, įkvepiantys rašyti, nepasiduoti neveiklumui. V.Biržiška, didžiausią dalį laiko mokėjęs skirti darbui, tautai, visuomenei, JAV turėjo mokytis naujų vaidmenų: gyventi mažo žmogaus privatų gyvenimą, uždarame namų, kartais lietuviškos evangelikų liuteronų bendruomenės rate ir vietoj bibliografinių kortelių turėjo mokytis rūšiuoti kiaušinius. Knygos skaitytojas patirs, kaip laiškais „rokuojasi“ du žemaičiai – viekšniškis ir iš Pagramančio, kaip tame pokalbyje atsiskleidžia šnekamosios kalbos fonetika, leksika, sintaksė. Knygos dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.

Jūros šventės ir… kokliai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus konkurse dalyvauja su dviem knygomis.

Istorikės Zitos Genienės leidinys „Lietuvos jūrinės kultūros raida : 1925– 2014 m. jūros šventės“ skirtas Jūros šventės 80 metų sukakčiai. Jame apžvelgiama švenčių istorinė raida, koncepcijų kaita bei scenarijai: nuo jūrinės kultūros tradicijų gimimo ir puoselėjimo tarpukario Lietuvoje iki šių dienų naujų tradicijų bei jūrinį miesto tapatumą formuojančių originalių renginių kūrimo. Knyga gausiai iliustruota ikonografine ir dokumentine medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų bei privačių rinkinių. Knygą atspausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė. Tai dar vienas leidinys, pernai papildęs muziejaus formuojamą klaipėdiečių bibliotekėlę. Anot Z.Genienės, ši knyga turi tris privalumus: originalus viršelis, nereikia teksto skaityti ištisai, daug iliustracijų, kurios labai gražios ir įdomios.

Kita muziejaus išleista ir „Petro ofseto“ atspausdinta knyga – „Klaipėdos pilies ir senamiesčio kokliai, XIV a. – XIX a. vidurys“, sudaryta Jono Genio, Liolės Rutkaitienės ir Romos Songailaitės, remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkiniais. Tai solidus leidinys apie Klaipėdos archeologų surastus koklius. Jiems ir senosioms krosnims skirti straipsniai jame pateikti lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. R.Songailaitės žodžiais, tai specifinis mokslinis leidinys, Lietuvoje tik antroji tokia knyga, kurioje parodytos koklių kolekcijos. „Mūsų muziejus – ketvirtasis šalyje pagal archeologinių radinių kiekį. Vien koklių, rastų nuo 1968 m. iki dabar, turime per 30 tūkstančių, seniausieji pagaminti prieš 700 metų“, – pasakojo muziejininkė. Tai puikūs taikomojo meno pavyzdžiai su bibliniais siužetais, pasaulietiniais populiariais Renesanso epochos „pasakojimais“, svarbių politinių ir ne tik veikėjų portretais. „Nebijome pasakyti – tai senosios Klaipėdos meno albumas (per 330 vaizdų), nes kitokių vaizdų – graviūrų, paveikslų ir pan. – iš viduramžių ar naujųjų amžių Klaipėdos beveik neturime“, – pabrėžė leidėjai.

Pjesė, albumas ir monografija

Į konkursą po pertraukos sugrįžusi spaustuvė „Druka“ taip pat atkreipia dėmesį į tris savo leidinius istorijos temomis.

Vienas jų – Arvydo Juozaičio drama „Karalienė Luizė teatre“. Dramos veiksmas vyksta 1807-aisiais, kai Napoleono karai atvijo į Prūsijos kampą karalystės valdovą Frydrichą Vilhelmą III. Bėgdamas nuo gėdingo pralaimėjimo, Hohencolernų dinastijos galva rado užuovėją tik anapus Nemuno ir Kuršmarių, paskutinėje savo karalystės pėdoje. Čia Napoleonas paliko jį ramybėje. Lygiai metus Berlyno-Potsdamo dvaras rezidavo Mėmelyje, suteikdamas miestui karalystės sostinės statusą. 1807 m. pradžioje įvyko lemtingi Prūsų Yluvos ir Frydlando mūšiai; tų metų vasarą Napoleonas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I pasirašė garsiąją „Tilžės taiką“; tų metų pabaigoje Frydrichas Vilhelmas III Mėmelyje paskelbė baudžiavos panaikinimo ediktą. Visų šių įvykių liudininkė ir net dalyvė buvo karalienė Luizė. Trapiai aštuonių vaikų motinai buvo lemta gyventi tik 34 metus, tačiau tuo neilgu žemės keliu jį išėjo į garbingą amžinybę. Karalienės vardas ir šiandien yra legenda vokiečių kultūros žemėse. A.Juozaičio drama bando paliesti Karalienės Luizės paslaptį. 2015 m. dramos pagrindu Klaipėdos dramos teatre režisierius Gytis Padegimas pastatė pjesę „Karalienė Luizė“.

Bernardo Aleknavičiaus fotografijų knyga „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ taip pat veda istorijos keliais. Anot autoriaus, „lietuvis niekada nesusitaikė su vergo grandinėmis, nes jos nei prie aukštaičio, nei prie žemaičio veido nepritiko. O ir laisvė lietuviui – amžina svajonė. Ir jeigu šiandien kas nors paklaustų: „O kada Lietuvoje prasidėjo Atgimimas?“, tektų atsakyti, jog visa tai prasidėjo, kai blogio imperijos pirmasis kareivis 1940 m. peržengė Lietuvos valstybės sieną, o Dainuojanti revoliucija šį siekį tik įgyvendino“. Pasak albumo leidėjų, esame turtingi literatūros apie laisvės kovas, turime aibę fotografijų ir filmuotų siužetų apie Atgimimo laikotarpį, bet visa tai dažniausiai susiję su Vilniumi. Ir tai suprantama, nes sostinėje vyko pagrindiniai tautos prisikėlimo ir valstybingumo įtvirtinimo įvykiai. Nemažai dirbta ir šalies regionuose. Šio leidinio tikslas – per fotografiją parodyti Vakarų Lietuvos žmonių ryžtą kovojant už tautos prisikėlimą. Leidinio autorius 1963–1992 m. dirbo ELTA Žemaitijos zonos fotokorespondentu ir aktyviai fiksavo krašte vykstančius Atgimimo įvykius. Leidinyje pateikiamos iki šiol dar niekur nepublikuotos nuotraukos, todėl ne vienas skaitytojas šiose fotografijose suras ir save, o tai dar kartą primins, kaip klupdami ir vėl keldamiesi ėjome bei tvirtinome valstybės nepriklausomybę. „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ – tai Vakarų Lietuvos 1988–1993 m. kultūrinio, religinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo panorama, kuri per fotografinę medžiagą mus nuveda į dar tokią netolimą praeitį, kai buvo sprendžiamas tautos ir valstybės likimas.

Kolektyvinėje istorikų Vytauto Jokubausko, Jono Vaičenonio, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus monografijoje „Valia priešintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“, taip pat išleistoje „Drukos“, analizuojama paramilitarizmo genezė, tiriama XX a. pirmosios pusės partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje patirtis (metodai, ideologija), jos pritaikymo galimybės Lietuvos valstybės kariniam saugumui užtikrinti XXI a., analizuojamos atkurtosios Lietuvos Respublikos karinių pajėgų kūrimo aplinkybės, grėsmės valstybės saugumui, gynybos planavimas, įvardijami galimi karinių pajėgų ateities transformacijos scenarijai, nagrinėjamos paramilitarinių organizacijų panaudojimo valstybės gynybos sistemoje galimybės.

Kur balsuoti

Su knygomis pretendentėmis susipažinti ir už populiariausią leidinį balsuoti galima iki vasario 9 d. šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt/lt/projektai/klaipedos-knyga/balsavimas.