R.Nabažaitės „Interjero karalienė“

Šį penktadienį 17 val. I.Kanto biblioteka kviečia internete stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatyta klaipėdietės mokslininkės Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“. Autorę kalbins bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/wsUgG5DPBdI. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.

R.Nabažaitė (gim. 1985 m.) – vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Tai Klaipėdos universiteto mokslininkė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotoja, senovinių koklių ir krosnių tyrinėtoja. R.Nabažaitės parengta disertacija 2017 m. buvo pripažinta geriausia Lietuvoje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Įspūdingas leidinys „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ vainikuoja dešimtmetį trukusias šios mokslininkės akademines studijas, pristato gilią ir plačią uostamiestyje archeologų atrastų koklių analizę.

Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje. Jis lėmė technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitė privačią erdvę ir atliepė kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas. Knygoje siekiama atsakyti į klausimus, kada namų šildymo koklinėmis krosnimis praktika buvo adaptuota Klaipėdoje ir kokios tam buvo socialinės bei ekonominės sąlygos. Atskleidžiama, kokį pokytį lėmė keramikos dirbtuvių steigimas, jų produkcija vietinei rinkai ir kaip šis procesas vystėsi bėgant laikui. Taip pat pasakojama, kokiais pavidalais viduramžių ir naujųjų laikų kultūrinio, politinio lauko žinios pateko į krosnių koklius ir kokios reikšmės adaptuotos privačioje erdvėje. Knygoje galima rasti atsakymus į klausimus, ar nedidelio miesto bendruomenė buvo nuovoki ir atvira europinėms permainoms koklininkystės srityje, ar koklių pasirinkimą veikė lokalūs savitumai, o gal tiesiog pragmatiškumas ir kaip jis pastebimas, kokie bruožai leidžia kalbėti apie koklinių krosnių raidą, nusistovėjusias tradicijas ir kada pasireiškė ikiindustrinė koklinių krosnių nykimo tendencija.

Knygą išleido Klaipėdos universiteto BRIAI ir Vilniaus dailės akademijos leidykla, spausdino Standartų spaustuvė.

Autorė tikisi, kad artimiausiu metu jai pavyks surinkti koklinių krosnių fotoarchyvą, nes žmonės prasitaria turinys tokias krosnis kur nors kaimo sodybose ar yra matę pas gimines, draugus, pažįstamus.

Be koklininkystės, R.Nabažaitė tyrinėja Klaipėdos senąsias bažnyčias, vykdo jūrinio paveldo konservavimo, viešinimo projektą „Silkės kelias“, yra mokslinių konferencijų ciklo „Archeologia urbana“ iniciatorė, tarpdisciplininių kultūros ir paveldo projektų „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“, „Neužšąlantys namai“, „Time Travel: Crossroads in History“ bendraautorė.

S.Kanaverskytės „Vardan tos”

Vasario 4-ąją biblioteka virtualiai pristatys klaipėdietės dailininkės Sofijos Kanaverskytės knygą „Vardan tos“, pernai išleistą Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, atspausdintą uostamiesčio spaustuvėje „Druka“.

S.Kanaverskytės (gim. 1939 m.) specialybė ir pašaukimas – teatro dailininkė. 1964 m. ji baigė scenografijos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), dirbo dailininke statytoja Panevėžio dramos teatre, kuriam vadovavo žymus režisierius Juozas Miltinis, vėliau – Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Kai 1975 m. dailininkė atvyko į Klaipėdą, ji buvo pirmoji ir vienintelė scenografijos specialistė mieste. Keturi gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai uostamiestyje buvo intensyvaus darbo scenografijos srityje laikotarpis. Klaipėdos dramos teatre ir kituose šalies teatruose S.Kanaverskytė sukūrė scenografijų ir kostiumų daugiau nei 80-čiai pastatymų.

2015 m. pabaigoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje buvo atidaryta pirmoji S.Kanaverskytės dekoratyvinių vėliavų paroda „Lietuvos valdovai“, kurioje dailininkė pristatė originalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų atvaizdų ciklą. Naudodama aplikaciją ir kitas tekstilės technikas, ji sukūrė 13 dekoratyvių kompozicijų. Pasak autorės, minėdama kūrybos 50-metį, ji taip išreiškė savo meilę Lietuvai.

Jubiliejinių 2018 m. išvakarėse S.Kanaverskytė vėl nustebino, pristatydama naują dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos didieji“, skirtą Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Ciklą sudarė 12 siuvinėtų vėliavų su iškiliausių XIX a. pab.–XX a. lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvių atvaizdais.

2019 m. pabaigoje dailininkė pristatė trečiąjį 12-os dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos Respublikos Prezidentai” su I Lietuvos Respublikos ir atkurtos II Lietuvos Respublikos Prezidentų ir kitų aukščiausių šalies vadovų atvaizdais.

Pasak dailininkės, šie tekstiliniai koliažai tapo asmeninės meilės Lietuvai, pagarbos jos istorijai ir žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimą Tėvynei, išraiška.

Minint S.Kanaverskytės 85-ąjį gimtadienį, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įkurtas VšĮ Klaipėdos dailininkų fondas kuravo parodinį ir leidybinį dailininkės sukurtų tekstilės darbų įamžinimo projektą. Pernai pasirodęs S.Kanaverskytės kūrinių albumas „Vardan tos” suteikia galimybę geriau suvokti aukštos meninės kokybės ir patriotinio jausmo kupinus kūrėjos darbus. Leidinyje užfiksuoti dailininkės istorinės tautinės tematikos kūriniai.

Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.