Pereiti į pagrindinį turinį

„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas

2021-02-05 12:27
DMN inf.

Rengiamas karantino sąlygomis, 15-asis konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ sulaukė kaip niekada anksčiau daug leidinių. Jų skaičius jau perkopė per 30. Skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos rinkimus organizuojanti Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, prieš paskelbdama balsavimo pradžią, rengia virtualius leidinių pristatymus, susitikimus su leidėjais ir autoriais.

„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas
„Klaipėdos knyga 2020“: pajūrio istorijos puslapiai, novelės ir fotomenas / Organizatorių nuotr.

Kuršių nerijos atvaizdai

Vasario 11 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia internetu stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją, kurios metu bus pristatytas leidinys „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai – fotografijos istorikas Dainius Junevičius ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinė darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, taip pat knygą išleidusio Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Renginį ves I.Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.

Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/hDhHezSolYo. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.

Leidinyje „Kuršių nerija anno 1900“ skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas R.Minzloffas. Nuotraukos atspausdintos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Leidinyje pateikti glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai. Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R.Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

K.Macijausko „Debesų žuvys“

Vasario 18 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka virtualiai pristatys uostamiesčio leidyklos „Libra Memelensis“ pernai išleistą Kęstučio Macijausko novelių rinkinį „Debesų žuvys“. Dalyvaus knygos autorius K.Macijauskas ir aktorė Nijolė Sabulytė. Renginį ves Inesa Atkočaitienė.

Tiesioginė virtualaus renginio transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/WapyzaqD5oo. Ir šio konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.

K.Macijauskas – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, sukūręs ne vieną vaidmenį kine ir televizijoje, daugeliui atpažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (rež. D.Rabašauskas) 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių. Žinomas ir kaip pjesių vaikams, inscenizacijų autorius.

K.Macijauskas gimė Sibire, augo Tauragėje. Pirmoje novelių knygos „Debesų žuvys“ dalyje jis rašo apie vaikystę – laikotarpį, kurį dažnas įvardija kaip patį laimingiausią, į kurį norisi sugrįžti ir nors trumpam prisiminti tų dienų iliuzijas, praėjusius džiaugsmus.

„Visa širdimi ir siela išgyvenau savo pasakojimo herojų džiaugsmus ir bėdas, nes pats buvau tarp jų. Prieš daugybę šimtmečių vienas kinų poetas pastebėjo, kad, atkurdamas ką nors žodžiais, išgyveni tai antrą kartą. Pabandykime, mielieji, trumpam pamiršę kasdienius rūpesčius, kartu pakeliauti ta laiko mašina, paskraidyti vaikystės sparnais. Dar turime laiko“, – kvietė K.Macijauskas.

Antroje knygos „Debesų žuvys“ dalyje – vaizdai, mintys, metų laikai, impresijos, trumpos istorijos, kurios sukosi autoriaus galvoje ir, tarsi upės paviršiuje atsispindintys debesys, lyg nepagaunamos žuvys, nedavė jam ramybės. „Norėjosi tuos vaizdus pagauti, sustabdyti, pagavus – išlieti tekstais baltame popieriaus lape, pasidalyti su visais, kad nenuplauktų, neišnyktų, nepalikę jokio pėdsako, tarsi įsikibus į vaivorykštę, užlipti į dangų... Bent jau ant klėties stogo. Daug kur pajausite melancholiją ir ilgesį, nes bandžiau į pasaulį pažvelgti romantiko, svajotojo akimis“, – teigė autorius.

Apie Palangos kurorto muziejų

Konkurse taip pat dalyvauja Virginijos Paluckienės, Reginos Šulskytės, Viktorijos Morkūnienės, Dainoros Kaniavienės sudaryta ir pernai uostamiesčio spaustuvės „Druka“ išleista knyga „Palangos kurorto muziejus“.

2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu vienoje gražiausių Lietuvos pajūrio vilų „Anapilis“ buvo įkurtas Palangos kurorto muziejus. Modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos bei užsienio parodos, vyksta susitikimai su autoriais, istorijos ir kultūros tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai ir kita kultūrinė veikla. Muziejus tapo svarbiu daugiafunkciniu centru, kuris saugo, tyrinėja ir reprezentuoja muziejines vertybes, reikšmingą Palangos vizualiojo paveldo rinkinį, archeologinių tyrimų metu Palangos mieste rastas kultūros vertybes.

Vykdant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta. Jūros įkvėpta istorija“, 2020 m. išleistas pirmasis leidinys, kuriame pristatomas Palangos kurorto muziejus, jo kūrimosi istorija, veikla, eksponatai. Nors muziejus gyvuoja trumpiau nei dešimtmetį, pirmosios idėjos kurti Palangos krašto muziejų pradėjo skleistis dar praėjusio šimtmečio pradžioje ir ypač suaktyvėjo 7-ąjį dešimtmetį, kai intensyviai pradėti rinkti eksponatai būsimam muziejui. Deja, bet šios iniciatyvos taip ir nebuvo įgyvendintos, o diskusijos apie būtinybę steigti Palangos krašto muziejų atsinaujino tik 2008 m.

Įsteigus muziejų, nutarta jį įkurdinti istorinę reikšmę pajūrio regionui turinčioje viloje „Anapilis“. Leidinyje supažindinama su šio unikalaus pastato istorija, pirmąja savininke grafiene Sofija Tiškevičiene ir vėlesniais savininkais, pavertusiais vilą svarbia kultūrine erdve, kurioje lankėsi iškilūs visuomenės ir politikos veikėjai, rašytojai, menininkai.

Leidinys išleistas keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir latvių. Jame gausu eksponatų iliustracijų ir išsamių komentarų, kurie atskleidžia įvairius Palangos istorijos momentus. Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 8-ąją.

V.Karaciejaus fotografijų albumas

Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantis pernai „Drukos“ išleistas Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumas – retrospektyvi klaipėdiečio autoriaus fotografinės kūrybos apžvalga, apimanti 1977–2020 metus.

Leidinyje, kaip ir šio fotomenininko kūryboje, išryškėja itin glaudus emocinis ryšys su Klaipėda: senąja ir naująja architektūra, jūra, pajūrio gamtovaizdžiu, žinomais ir nepažįstamais miesto žmonėmis. Autoriaus fotografijose susipynė aukštoji ir gatvės kultūra, šventinis šurmulys ir kasdienybės melancholija. Dėl per daugelį metų susiformavusio kūrybinio braižo ir nuosekliai plėtojamos miesto temos V.Karaciejus priskirtinas ryškiausiems Klaipėdos vizualiosios kultūros kūrėjams.

„Apžvelgiant ligšiolinę V.Karaciejaus fotografinę kūrybą, akivaizdu, kad fotografuodamas jis savo dėmesio nefokusavo į sociumo problemas. Nematyti čia nei visuomenės skaudulių, nei paties autoriaus dramatiškų atsivėrimų. V.Karaciejus niekada nevaikščiojo socialiniais paribiais, savo fotoaparatu nepersekiojo benamių, nesilankė pas degraduojančius ar skurstančius žmones, netykojo nei budelių, nei aukų. Jo fotografija, sakytum, apeidavo visas temas, kurios galėjo sudrumsti harmoningą, beveik idilišką, šiek tiek melancholišką jo pasaulį. Šio autoriaus darbuose neaptiksime nieko panašaus į tai, kas galėtų sukelti neigiamas emocijas. Tokio turinio jis nefiksavo ir nekonstravo savo kūriniuose, nesvarbu, kas tai būtų – realistiški vaizdai ar visiškai perkurta tikrovė. V.Karaciejus visur ne tik matė, bet ir vaizdavo grožį, skirtingose vietose ir situacijose įvairiais pavidalais pasireiškiančias, bet lygiai taip pat vertingas jo apraiškas. Grožio prisipildo fotografo fiksuojamas miestas. Visomis savo spalvomis jis išsiskleidžia miškuose, laukuose, pajūryje ir smėlynuose. Juo spindi ir fotografuojamų žmonių veidai“, – tvirtino albumo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Ši knyga visuomenei bus pristatyta balandžio 15-ąją.

Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų