Charizmatiškas fleitininkas

Sardinijos saloje gimęs italų fleitininkas V. Lai studijavo Paryžiuje, prestižinėje Ecole Normale de Musique A. Cortot, kurią baigė aukščiausiais įvertinimais. Vėliau Romos Santa Cecilia konservatorijoje įgijo magistro laipsnį. Toliau studijas tęsė Kalifornijos valstijos universitete Fulertone, įgijo muzikos menų daktaro laipsnį Hiustono universitete.

Fleitininkas aktyviai koncertuoja Europoje (Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Lietuvoje) ir JAV kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys.

Atlikėjas aukštai vertinamas dėl savo muzikalumo, puikios technikos ir sceninės charizmos.

Šiuo metu jis yra tarptautinio muzikos festivalio „Tra Mare, Stelle e Magia“ meno vadovas, fleitos specialybę dėsto Kaljario muzikos konservatorijoje.

Ne tik skambina klavesinu

Klavesinininkė N. D. Beniušytė, baigusi magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kūrybinį kelią tęsia Italijoje. Ji studijavo Prahos HAMU akademijoje, aukščiausiais įvertinimais atlikėja baigė klavesino ir istorinių klavišinių instrumentų specialybės magistro studijų programą Akvilos Alfredo Casella muzikos konservatorijoje.

N. D. Beniušytė aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Italijoje ir kitose šalyse. Kaip solistė pasirodo su įvairiais orkestrais, tarp jų – orkestras „Musica Humana“, Romos Santa Cecilia konservatorijos orkestras, Akvilos Alfredo Casella konservatorijos barokinės muzikos orkestras, Klaipėdos kamerinis orkestras, Čiurlionio kvartetas.

Be koncertinės ir pedagoginės veiklos, ji taip pat dirba kaip kultūros vadybininkė, yra VšĮ „Musica Vitale“ steigėja ir meno vadovė, Vilniaus tarptautinio jaunimo muzikos konkurso „Premio Scarlatti“ ir tarptautinio muzikos festivalio „Le strade d’Europa. Lietuva–Italija“ organizatorė ir meno vadovė. Nuo 2023 m. ji yra senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ direktorė.

Atskleis laikmečio dvasią

Programos „Portretai. Itališkojo baroko virtuozai“ esmę sudaro kūriniai fleitai ir klavesinui, atskleidžiantys laikmečio muzikos dvasią. Dėl išraiškingo tembro ir virtuozinių ypatumų fleita geba perteikti švelniausius ir ryškiausius atspalvius. Klavesinas yra tapęs ikoniškiausiu baroko balsu: be jo senosios muzikos koncertas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

Koncertui atrinkti kompozitoriai puikiai perteikė savojo laikmečio muzikos dvasią. Vieni jų gyveno ir kūrė išskirtinai Italijoje, kur ištobulino garsųjį „stile italiano“, kiti puoselėjo šį stilių svečiose šalyse, tapo publikos liaupsinamais solistais ir paskelbė kūrinių, apkeliavusių svarbiausius žemyno muzikinius centrus.

Vienas iš koncerte skambėsiančių autorių Pietro Antonio Locatelli yra „kultūros emigrantas“, išplatinęs italų kalbą barokinės muzikos pasaulyje. Jis buvo ne tik kompozitorius, bet ir legendinis smuikininkas. Pasakojama, kad per visą solinę karjerą suklydęs vos vieną natą ir buvęs vienu iš genialiojo smuikininko Niccolo Paganini įkvėpėjų. Itin virtuoziškas P. A. Locatelli stilius turėjo įtakos ir jo kūrybai fleitai – vieninteliam muzikos instrumentui, išskyrus smuiką, kuriam jis rašė solinius kūrinius.

Krištolinio skaidrumo muzika

Kompozitorė Anna Bon di Venezia su muzika susipažino garsiojoje Venecijos Ospedale della Pietà mokykloje, kurioje mokė ir pats Antonio Vivaldi. Po studijų ji padarė karjerą Vokietijoje, dirbo svarbiausiuose dvaruose, kur buvo žinoma kaip alto virtuozė. Kompozitorės muzika fleitai yra venecijietiško stiliaus pavyzdys: gyvi virtuoziški pasažai, primenantys A. Vivaldi koncertus, dera su galantiško stiliaus temomis ir sukuria įtaigų muzikinį įspūdį.

Tomaso Albinoni – vienas svarbiausių baroko epochos italų kompozitorių. Jis sulaukė pripažinimo už savo sceninius kūrinius, koncertus ir sonatas. Albinoni šeštasis opusas – tai dvylikos sonatų rinkinys, kurį galima atlikti smuiku arba fleita. Šiuose nepaprastuose kūriniuose esama įkvepiančių lėtųjų dalių, energingų šokių ir virtuoziškų Allegro, sukurtų stiliumi, kuris dėl savo krištolinio skaidrumo ir paprastumo iškart paliečia klausytojų širdis.

Įkūnijo didžiąją tradiciją

Kompozitoriai Pietro Domenico Paradisi ir Domenico Scarlatti geriausiai įkūnijo didžiąją italų klavesino tradiciją.

P. D. Paradisi išgarsėjo visame pasaulyje būtent savo instrumentine muzika klavesinui. Jis išsiskyrė dėl virtuoziško, rafinuoto ir vaizdingo stiliaus, užtikrinusio jo muzikai milžinišką sklaidą. Įstabus D. Scarlatti sonatų palikimas atvėrė kelią sonatos formai, tapusiai labiausiai vertinama forma klasicizmo epochoje. Talentingas solistas virtuozas D. Scarlatti apsigyveno Madride, kur, susipažinęs su iberiškosios muzikos elementais, išvystė unikalų stilių visoje barokinės muzikos klavesinui panoramoje.

Koncertas vyks 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė. O tą pačią dieną 14 val. ten pat bus surengtas N. D. Beniušytės edukacinis užsiėmimas apie klavesiną.