Koncertų salėje nėra vietos nuoboduliui – vienas renginys veja kitą renginį, garsius solistus keičia pripažinti dirigentai, emocionalų kamerinį muzikavimą – ekspresyvios orkestrų programos. Publikos jau girdėti ir jos pageidavimu kartojami arba visiškai nauji projektai žada įsimintinų meninių įspūdžių.

Žiemos fantazijos

Pirmieji šiemet sausio 8-ąją Klaipėdos koncertų salėje pasirodys pianistai Guoda Gedvilaitė, Motiejus Bazaras, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir violončelininkas Glebas Pyšniakas. Programai „Claros Schumann salonas. Širdies istorijos“ juos subūrė pianistė G.Gedvilaitė, tęsianti jos sumanytą koncertų ciklą, jungiantį muziką, literatūrą, dailę ir teatrą.

Sausio 16-ąją po dešimtmečio vėl susitikęs virtuozų duetas – fleitininkas Justinas Mačys ir pianistas Mantautas Katinas – pristatys naują programą „Žiemos fantazija“ ir pirmąkart koncertuos Klaipėdos klausytojams. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Londono karališkosios muzikos akademijos absolventai atliks visų pamėgtus ir laukiamus jau klasika tapusius kūrinius. Nuo lyriškų Balio Dvariono melodijų iki temperamentingų Georgeso Bizet muzikos gūsių, palytėtų Pablo Sarasate’s muzikinės fantazijos, nuo virtuoziškų Ferenco Liszto rapsodijų iki dramatiškų Sergejaus Rachmaninovo opusų – ši įvairiaspalvė programa atgaivins gražius prisiminimus ir leis atsikvėpti po kasdienybės maratono.

J.Mačys aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Jis grojo su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų simfoniniu, Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, ansambliu „Musica Humana“. Atlikėjo koncertų geografijoje – Danija, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Italija, Prancūzija, Latvija, Rusija, Estija, Lenkija.

M.Katinas, kurį pianistė Anne Queffelec apibūdino kaip „turintį puikią techniką ir veržlų temperamentą“, pelnė klausytojų palankumą ne tik kaip solistas, bet ir dalyvaudamas šiuolaikiniuose daugiadisciplininiuose projektuose, kuriuose muzika derinama su daile, poezija, literatūra ir teatru. 2010 m. jis laimėjo pirmąją vietą ir specialųjį „Philomuses“ asociacijos apdovanojimą tarptautiniame „Ile de France“ pianistų konkurse. M.Katinas koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais.

Klasika sutinka tango

Programoje „Klasika sutinka tango“ sausio 17-ąją Klaipėdos kamerinis orkestras susitiks su žinomų Argentinos muzikų ir tango atlikėjų trio – vokaliste Analia Selis, pianistu ir aranžuotoju Mariano Castro ir bandonijos virtuozu Omaru Massa. Pirmą kartą šį trio uostamiesčio publika išgirdo Klaipėdos violončelės II tarptautiniame festivalyje 2019 m. gegužę, kai jis su ansambliu „ArgEnTango“ pristatė Astoro Piazzollos muzikos projektą. Netrukus po minėto festivalio Klaipėdos kamerinis orkestras buvo išvykęs į Šveicariją dalyvauti „Klangantrisch“ festivalyje Rigisberge. Šiame renginyje klaipėdiečių orkestras kartu su A.Selis, M.Castro ir O.Massa parengė ir atliko programą, sulaukusią neįtikėtinos sėkmės. Dabar skirtingus muzikos stilius kryžminantis projektas „Klasika sutinka tango“ atkeliaus į Klaipėdą ir tikisi užkariauti uostamiesčio klausytojų simpatijas.

Gerai žinomą ir mažiau girdėtą autentišką argentinietiško tango muziką keis šio šokio įkvėptų kompozitorių sukurti kūriniai styginių orkestrui. Programoje bus nemažai A.Piazzollos kūrinių. Žymiausias argentiniečių kūrėjas pakėlė šį populiariosios muzikos žanrą į akademinės muzikos lygmenį: jo dėka tango ėmė skambėti svarbiausiose pasaulio koncertų salėse, to iki tol nebuvo galima net įsivaizduoti.

M.Castro specialiai šiam projektui sukurtose aranžuotėse pagrindine ašimi liko A.Piazzollos išgarsintas instrumentas – bandonija. O.Massa yra vienas labiausiai vertinamų savo kartos bandonijos atlikėjų, jis taip pat kuria muziką ir ją aranžuoja. Nuostabus A.Selis balso tembras ir įtaigi atlikimo maniera daug prisideda prie to, kad šią muziką publika pamėgtų ir ilgai prisimintų.

Trimito žvaigždė ir NIKO

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO sausio 23-iąją pristatys koncertinę programą kartu su vienu garsiausių šių laikų trimitininkų Ole Edvardu Antonsenu. Viena ryškiausių visų laikų Norvegijos muzikos žvaigždžių tituluojamas solistas yra išleidęs daugiau nei 60 kompaktinių plokštelių, grojęs solo svarbiausiose koncertų salėse, bendradarbiavęs su tokiais žymiais dirigentais kaip Marisas Jansonas ar Kentas Nagano.

Atrodo, kad pasiekęs savo instrumento repertuaro ribas, žinomas muzikas vis daugiau dėmesio ėmė skirti iššūkius keliantiems meniniams sumanymams. Šiandien O.E.Antonseno žinomumas greitai plečiasi, nes jis atlieka ne tik klasikinę, bet ir džiazo, populiariąją muziką, improvizuoja tiek akustiškai, tiek pasitelkdamas elektroninei muzikai būdingas technikas, rašo savo kompozicijas.

O.E.Antonseno kūrybinė draugystė su kompozitoriumi Gediminu Gelgotu ir jo vadovaujamu NIKO prasidėjo 2016 m., kai ansamblis pirmą kartą buvo pakviestas koncertuoti trimitininko vadovaujamame festivalyje „Festspillene i Elverum“ Norvegijoje. NIKO į šį festivalį sugrįžo dar dukart, o 2019 m. Vilniuje surengė bendrą įrašų sesiją.

Koncerte klausytojai išgirs autorinę G.Gelgoto muziką, į kurią bus įkomponuotos specialiai kuriamos O.E.Antonseno improvizacijos, kurias atliks pats trimitininkas. Programai įvairovės suteiks gražiausi baroko epochos trimito repertuaro kūriniai.

„Sprendimas šiuolaikinės muzikos koncertą papildyti barokine muzika buvo priimtas gana impulsyviai. Išsikalbėjome, kad šiuo metu abu degame barokine muzika, esame jos įkvėpti, kalbėjomės apie tai, kad šiuolaikinė muzika iš tiesų yra giminingesnė barokui nei, tarkime, klasicistinei muzikai. Laukiame šio koncerto, nes kartu leisimės į jaudinamą muzikinę patirtį, kuri mums patiems, tikiu, pateiks malonių staigmenų“, – sakė G.Gelgotas.

Žvaigždžių karų siuita

Jaunuosius klausytojus kartu su tėveliais Klaipėdos koncertų salė sausio 24-ąją pakvies apsilankyti teatralizuotame koncerte visai šeimai „Žvaigždžių karų siuita“. Tikimasi, kad visiems bus smalsu išgirsti taip pavadintą garsaus amerikiečių kompozitoriaus ir dirigento Johno Williamso kūrinį, kurį atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.

Jau ne viena karta tapo kino sagos „Žvaigždžių karai“ gerbėjais. Populiaraus fantastikos filmo dalys pradėtos rodyti 1977 m., ir iki šių dienų filmuojamos vis naujos serijos.

Šios nesibaigiančios epopėjos muzikos autorius J.Williamsas yra vienas garsiausių kino muzikos kūrėjų pasaulyje. Jis sukūrė garso takelius filmams „Šindlerio sąrašas“, „Nasrai“, „Juros periodo parkas“, „Vienas namuose“ ir „Vienas namuose. Pasiklydęs Niujorke“, taip pat pirmiesiems trims „Hario Poterio“ filmams. Kompozitorius parašė muziką net ketverioms olimpinėms žaidynėms. J.Williamsas yra pelnęs penkis „Oskaro“, keturis „Auksinio gaublio“, septynis BAFTA ir 21 „Grammy“ apdovanojimus.

„Žvaigždžių karams“ parašytos muzikos trukmė – daugiau kaip 18 valandų; kompozitorius sukūrė apie 50 temų – tai unikalus reiškinys kino muzikos pasaulyje. JAV Kongreso biblioteka išsaugojo „Žvaigždžių karų“ garso takelį Nacionaliniame įrašų registre kaip „kultūriškai, istoriškai ir estetiškai svarbų“ kūrinį.

Šiame koncerte skambės paties J.Williamso sukomponuotos simfoninės siuitos.

O vasaris Klaipėdos koncertų salėje prasidės Klaipėdos kamerinio orkestro šeštąja dėlione. Violončelininko Mindaugo Bačkaus vedamas orkestras vėl pakvies į netradicinį muzikos maršrutą smalsiesiems. Klaipėdiečiai vėl „iškonstruos“ ir atgal „sukonstruos“ orkestrą, kai jo muzikantai, „nublokšti“ į nemuzikines erdves, gros solo ar, susibūrę į ansamblius, kurs netikėtus įvairių muzikos stilių instaliacinius performansus. Vasarį bus ir kitų ne mažiau intriguojančių muzikinių pasirodymų.