Apie Didįjį karą – kitaip

Klaipėdos universiteto leidykla metų knygos rinkimuose dalyvauja su dviem knygomis.

Skaitytojų dėmesio laukia kolektyvinė monografija „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, kurią parašė klaipėdiečiai istorikai Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis ir Hektoras Vitkus.

Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus skiria viso labo 25 metai, tačiau Antrojo karo atmintis daugelyje Europos visuomenių šiandien yra užgožusi Pirmojo reikšmę. Šia knyga bandoma tą reikšmę priminti, perkeliant skaitytojus į laikotarpį prieš 1939–1940 m., kai Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tebebuvo daugelio socialinių ir kultūrinių reiškinių matas. Monografija nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija. Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse – Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pasirinkus tyrinėti šiuos du regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo pritaikytas lyginamasis metodas tiriant vienodus, panašius ir skirtingus karo patyrimo ir jo vėlesnio sureikšminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje aspektus. Ši – lyginamoji – perspektyva į Didžiojo karo reikšmę abiem visuomenėms ir įvairiems jos segmentams leido pažvelgti visai kitaip nei tyrinėtojų tai buvo daroma iki šiol. Knygos dailininkė – Eglė Dučinskienė, redaktorė – Roma Nikžentaitienė, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.

Skaudžių išgyvenimų eilėraščiai

Klaipėdos universiteto leidykla pernai taip pat išleido klaipėdietės poetės Jūratės Sučylaitės eilėraščių rinkinį „Laumės vaikas“. Tai labai asmeniškų skaudžių išgyvenimų knyga. „Gražūs, jautrūs eilėraščiai, lyg gyvas žmogaus prisilietimas“, – taip apie šią knygą atsiliepė literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Literatūrologė Rasa Derenčienė pasidalijo „Laumės vaiko“ skaitymo sukeltais jausmais: „Tas jausmas, kai skaitai ir, regis, viskas tau parašyta: viskas taip sminga širdin. Ir taip gera...“ Bibliotekininkė Regina Vaišvilienė teigė, kad J.Sučylaitės eiles gera skaityti garsiai ir prisipažino: „Pirmą kartą supratau, kad kai kurios eilės garsiai skaitomos įgauna didesnę prasmę.“ Sigita Bartkutė kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2018 m. Nr. 8) „Laumės vaiką“ pavadino „ne visai įprasta lietuviškai romantizuotos išpažintinės lyrikos knyga“. Anot jos, „tai ir profesionalios psichiatrės / psichoterapeutės itin intelektualiai kryptingai poetinės savistabos būdu skrodžiamas dvasinių traumų pažeisto žmogaus gyvenimas nuo pat vaikystės iki dėsningai artėjančios jo pabaigos. Tai tarsi ir mums, skaitytojams, perteikiant žinią, kokiais būdais sužeistos sielos žmogui ne vien fiziškai išlikti, bet ir dvasiškai neprarasti savęs – būti savo paties ramsčiu“.

Du miniatiūrų rinkiniai

Dar dvi netipiškas eilėraščių knygas konkursui pateikė spaustuvė-leidykla „Druka“. Tai palangiškio dailininko ir poeto Vytauto Kuso lietuviškų trieilių ir dailės miniatiūrų rinkinys „Kertinis akmuo“, dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir to paties autoriaus poezijos knygelė „Būsenos“.

„Kertinis akmuo“ – 10-oji autoriaus knyga, kurioje pateikta 100 lietuviškų trieilių bei 100 miniatiūrų pieštuku ir akvarele. Lietuvos šimtmetį įprasmindamas kūrybos darbais, per lakonišką poeziją ir mažo formato meno kūrinius dailininkas ir poetas V.Kusas plačia spalvų ir jausmų palete atskleidžia savo mintis apie pamatines gyvenimo vertybes. 100 knygos egzempliorių (tiražas – 500 egz.) numeruoti ir komplektuojami kartu su knygoje esančios dailės miniatiūros įrėmintu originalu.

„Būsenos“ – 11-oji V.Kuso poezijos knyga, išleista dviejų dydžių: miniatiūrinė – 7 x 8 mm ir didesnė, patogesniam skaitymui. Joje – 34 eilėraščiai, 60 puslapių. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“, o poezijos knygą pats autorius įrišo rankomis ir išleido 100 egzempliorių tiražu. Miniatiūrinė knyga „Būsenos“ agentūros „Factum“ diplomu Nr. 560 pripažinta mažiausia lietuviška knyga.

Stačiatikių Bažnyčios istorija

Konkurse dalyvauja ir „Drukos“ lietuviškai išleista Andrejaus Fomino „Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios istorija: trumpa apžvalga“. Iš rusų kalbos ją išvertė Rima Neverauskytė-Brundzienė ir Rasa Kušnarenkienė.

Knygoje trumpai apžvelgiama stačiatikybė ir Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje. Pateikiami faktai liudija, kad stačiatikybė buvo pirmoji paplitusi krikščionybės forma nuo Lietuvos valstybės įsikūrimo. Knygos medžiaga rodo, kad visapusiškas Lietuvos istorijos ir kultūros pažinimas neįmanomas neįvertinus Stačiatikių Bažnyčios vaidmens. Knyga iliustruota Klaipėdos Dievo Motinos Globėjos ir šv. Mikalojaus cerkvės ikonų ir freskų reprodukcijomis bei fotografijomis. Skirta plačiam skaitytojų ratui.

Pristato pasaką-romaną

„Eglės“ leidykla konkurse pristato pernai išleistą Remigijaus Žukausko pasaką-romaną „Labdarinė fėja: visa tiesa apie stebuklus ir burtus“. Knygą smagiai iliustravo Viltė Stanevičiūtė-Fuller.

Pasaka-romanas „Labdarinė fėja“ skirtas ne tik paaugliams. Didžiuma veiksmo vyksta vienos iš Klaipėdos mokyklų 11-oje klasėje, neišvengusioje šiuolaikinės blogio apraiškos – patyčių. Pagrindinė herojė fėja Džiulija tobulina moksleivius dviem lygmenimis – kaip klasės draugė vienuoliktokė ir kaip 190-osios fėjų klasės moksleivė, suteikdama kūriniui filosofinę potekstę. Pasaka-romanas paaugliams ir vaikams teigia apie tauraus, kūrybiško gyvenimo vertę ir grožį, o suaugusiesiems leidžia įsijausti į paauglių logiką.

Kur balsuoti

Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt. Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos knygą išrinks specialiai tam suburta komisija.

Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.