Retas reiškinys

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje tai bus ypatinga diena, nes tądien gims nauja ir labai prasminga tradicija – garbingo teatro emerito vardo suteikimas ilgamečiams teatro kolektyvo nariams. Emerito vardas – tai profesinės veiklos įvertinimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai. Džiaugiamės, kad galime pasveikinti ne vieną kūrybines aukštumas pasiekusį kolektyvo narį, įvertinti jų indėlį ir ilgametį nuoširdų atsidavimą profesijai. Didžiuojamės, kad garbingi emerito vardai bus suteikti teatrui daugybę dešimtmečių paskyrusiems solistams J. Grikšienei ir V. Tarasovui“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Emerito garbės vardo suteikimas teatrų bendruomenėje – retas reiškinys, šis statusas labiau sietinas su akademine bendruomene, dvasininkija. Vis dėlto emeritų menininkų – ne tik solistų, bet ir dirigentų, režisierių, net vadybininkų – esama Niujorko Metropolitano operoje, Prahos ir kituose teatruose. 2013 m. pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje teatro emerito garbės vardas buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistui Virgilijui Noreikai.

Spektaklis stebins ir debiutais

Opera-melodrama „Paryžiaus katedra“ sausio 18-ąją į pragaištingų meilės jausmų upę panardins geriausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus ir kviestinius atlikėjus. Solistė Rita Petrauskaitė įkūnys vieną mėgstamiausių savo vaidmenų – Esmeraldą, scenos džentelmenas Edmundas Kučinskas taps Kvazimodu. Publika klausysis romantiškųjų Valdo Kazlausko (Frolo) ir Kęstučio Nevulio (Grenguaro), nuoširdžiosios Loretos Ramelienės (Giudulės). Bus ir debiutų: solistas Eimantas Bešėnas pirmą kartą dainuos Febo partiją, Ernesta Stankutė – Flerdelisės, o Farshadas Abbasabadi’s – Žibrono. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas dirigento Giedriaus Vaznio.

E. Bešėnas nuo šių metų – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas. Jis studijavo dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Algirdą Janutą ir prof. V. Noreiką, įgijo bakalauro (2017) ir magistro (2019) diplomus bei pedagogo kvalifikaciją. Stažavosi Madride (Ispanija). Dainininkas bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos orkestrais ir kameriniais ansambliais, Lietuvoje ir svetur atlikdamas įvairaus žanro vokalinę muziką – nuo senosios estrados, lietuvių kompozitorių ir užsienio klasikų kūrinių iki operos. Operos scenoje E. Bešėnas debiutavo dainuodamas teatro „Vilnius City Opera“ pastatymuose – sukūrė Jauno filistino vaidmenį C. Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ (2017) ir Čaplickio vaidmenį P. Čaikovskio „Pikų damoje“ (2019). Nuo 2021 m. E. Bešėnas dirba vokalo pedagogu Vilniaus mokytojų namų mišriame chore „Bel Canto“ (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Kaveckas).

Esmeralda ir Kvazimodas

„Esmeralda iš „Paryžiaus katedros“ – vienas mėgstamiausių mano vaidmenų. Z. Liepinio sukurta muzika įtraukia ir užburia savo įtaigumu ir paslaptimi. Vos pasigirdus pirmiesiems orkestro akordams, pasineriu į gūdžiuosius viduramžius. Kiekvieną kartą atlikdama savo partiją dainuoju jautriai išgyvendama herojės jausmus. „Paryžiaus katedra“ vėl ir vėl įtraukia į savo pasaulį, pilną aistrų, meilės, neapykantos, keršto ir mirties. Labai džiaugiuosi ir laukiu susitikimo su Z. Liepinio muzika, kuri užburia mus visus“, – kalbėjo solistė R. Petrauskaitė.

Džentelmeniškasis scenos riteris E. Kučinskas nuo paauglystės svajojo ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Ir suvaidinti būtent Kvazimodą – pagrindinį Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ veikėją. Populiaraus dainininko svajonę išpildė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. „Kvazimodo arijos – efektingos. Nebandau jų atlikti tradiciniu operiniu balsu, dainuodamas prisilaikau lengvo pop rock stiliaus. O pagrindinį dėmesį scenoje skiriu jausmui. Geriau tegu tobulai nesuskambės kuri nors nata, tačiau neleisiu žiūrovams suabejoti Kvazimodo meile“, – teigė E. Kučinskas.

Dainininkas įsitikinęs, kad meilė – tai žmogaus motyvacija gyventi, variklis, vedantis mus į priekį, skatinantis siekti kilnių tikslų, karjeros, žmogiškosios laimės... Ji nepavaldi amžiui ar socialiniam statusui. Kita vertus, meilė yra ir liga, o kartais kone apsėdimas.

Linkėjimus siunčia kompozitorius

„Paryžiaus katedra“ yra vienas mėgstamiausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikos spektaklių. Operą „Paryžiaus katedra“ sukūrė latvių kompozitorius Z. Liepinis (gim. 1952) – vienas ryškiausių, net skandalingiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų. „Paryžiaus katedros“ premjera Latvijos nacionaliniame operos teatre įvyko 1997-ųjų balandį. Už šios operos sukūrimą Z. Liepinis apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu, įvertintas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. Klaipėdoje ši opera buvo pastatyta dar 2005 m.

Praėjusiais metais Klaipėdoje minint kompozitoriaus 70 metų jubiliejų, Z. Liepinis prisipažino, kad buvo sužavėtas klaipėdiečių dėmesiu jo sukurtai operai. Kompozitorius siunčia linkėjimus ir tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje ir neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia dovana. „Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jis kūrinius rašo ne dūlėjimui stalčiuose, kad jie atliekami ir mėgstami publikos. Antraip kam muziką rašyti?..“, – sakė kompozitorius.

Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantiko V. Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė. Įtaigi Ramūno Kaubrio režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.