Klaipėdos koncertų salėje antradienį 18 val. skambės iš tiesų unikalus kanklių ir keltiškos arfos duetas „Unicum“, kuris, pasak atlikėjų, yra pirmasis toks pasaulyje.

Nepaisant skirtingos instrumentų kilmės, kanklės ir keltiška arfa yra panašios savo konstrukcija bei grojimo technika. Šiuos du instrumentus vienoje programoje sujungs jaunystės draugės, buvusios Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos auklėtinės, šiandien jau profesionalios atlikėjos Giedrė Šiaulytė ir Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

Giedrė mokėsi groti kanklėmis Mažeikiuose ir Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje, tačiau trečiame kurse nusprendė kankles iškeisti į arfą. Studijas tęsė Austrijoje Graco muzikos universitete, vėliau Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje bei Zalcburgo Mozarteume, kurį baigė su pagyrimu. Pastarųjų studijų metu arfininkė laimėjo konkursą groti Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre Katovicuose. Ji taip pat dirbo Katovicų muzikos akademijoje dėstytojos asistente.

Giedrė yra viena iš nedaugelio šių dienų arfininkių, vieno koncerto metu grojančių dviem skirtingais instrumentais. „Koncertine arfa ji gali išgauti briliantinius pasažus ir plačią dinamiką, o keltiška arfa ji sužavėjo publiką minkštu garsu bei sukėlė gilius jausmus“, – taip spauda apibūdino Giedrės atlikimą po jos solinio koncerto Vokietijoje. Šiuo metu atlikėja ten gyvena, daug koncertuoja solo, su įvairiais ansambliais bei orkestrais. Ji taip pat rengia koncertus Lenkijoje, Austrijoje bei gimtojoje Lietuvoje. Prancūzijoje ji tobulinasi pas profesorių G.Lorenzini.

I.Spalinskaitė-Kurienė augo muzikų – kanklininkės ir birbynininko – šeimoje. Kankliuoti pradėjo būdama septynerių. Baigusi bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), stažavosi Suomijoje, Helsinkio muzikos akademijos kantelių klasėje. Atlikėja yra respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė. Ji taip pat baigė ir mušamųjų instrumentų atlikėjo bakalauro studijas LMTA. Ingrida dirba Kauno miesto simfoninio orkestro mušamųjų grupėje, taip pat kanklių atlikimo meno moko vaikus Kauno A.Kačanausko muzikos mokykloje. Atlikėja yra kolektyvų „Kauno kanklių trio“ bei „Šalutinis efektas“ narė, aktyviai koncertuoja su įvairiais projektais Lietuvoje ir užsienyje.

Keltiškos arfos istorija siekia XI a.; instrumentas į Europą buvo atgabentas iš Egipto. Tai seniausias tradicinis Bretanės, Airijos, Škotijos bei Velso regionų muzikos instrumentas. Esminis arfos ir keltiškos arfos skirtumas, kad stygų skambėjimo aukštis pastarojoje keičiamas ne pedalais, o specialiomis rankenėlėmis.

Vienas seniausių lietuvių liaudies instrumentų kanklės istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos XVI a.; jos buvo žinomos vakarinėje ir šiaurinėje krašto dalyje. Panašūs į kankles instrumentai taip pat buvo paplitę Baltijos tautų regione iki pat Suomijos. Koncertinės kanklės buvo sukonstruotos prieš pusšimtį metų, jų garso aukščio keitimui naudojami stygų keitikliai. Skirtingai nei liaudiškos, kurios varijuoja nuo penkių iki 13 stygų, koncertinės aukštosios kanklės turi 29 stygas, skambinama pirštais ir brauktuku.

Dueto „Unicum“ programoje „Sidabro stygomis“ skambės lietuvių ir keltų tautų melodijos, baroko bei klasicizmo epochų kūriniai, šiuolaikinės kompozicijos.