Vienas brangiausių pasaulyje paveikslų – italų dailininko Amedeo Modigliani darbas "Atsilošusios moters aktas" ("Nu Couche") turi savotišką antrininką Lietuvoje. Tai – Valdemaro Šemeškos kūrinys "Moteris su kaljanu". Tiesa, jo autorius tikina nuo meistro idėjos nenusižiūrėjęs.

Rekordinė suma

Kai šią savaitę "Christie's" aukcione Niujorke už rekordinę 170,4 mln. JAV dolerių sumą buvo parduotas italų dailininko Amedeo Modigliani paveikslas "Atsilošusios moters aktas", prieš akis iškilo lietuviškas jo analogas – V.Šemeškos kūrinys "Moteris su kaljanu".

Vienas brangiausių pasaulio paveikslų – A.Modigliani "Atsilošusios moters aktas" nutapytas 1917–1918 m. Pirmadienį kūrinys aukcione išstatytas pirmą kartą. Šį darbą po mažiau nei 10 minučių karštų varžytuvių tarp septynių potencialių pirkėjų telefonu įsigijo pirkėjas iš Kinijos.

Klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas buvo labai nustebęs, kai išgirdo apie tokį šio darbo įvertinimą.

"Jei A.Modigliani būtų gyvas, būtų nustebęs ne mažiau už mane. Juk jis gyvenimą baigė baisiai skursdamas. Jam gyvam esant, jo paveikslai kainavo grašius. Jis turbūt būtų numiręs iš netikėtumo arba dar labiau prasigėręs, jei už tokius pinigus būtų pardavęs nors vieną savo darbą. Labai keista, nesuprantu, kodėl žmonės moka tokius pinigus už meną. Matote, kaip galima išpūsti tokį paprastą reikalą", – paskutiniojo Niujorko aukciono pardavimais negalėjo atsistebėti P.Šmitas.

Neįtikėtini sutapimai

Už daugybę milijonų dolerių įsigytas paveikslas savo kompozicija ir spalvų gama, net personažo kairės rankos linkiu labai primena Klaipėdoje, I.Simonaitytės bibliotekoje, baltais dažais vandalo suniokotą V.Šemeškos darbą "Moteris su kaljanu", nors jo autorius tikina nuo meistro nenusižiūrėjęs.

"Man niekas niekada nesakė, kad tie paveikslai yra panašūs. A.Modigliani "Atsilošusios moters akto" nesu matęs. Kuo aš čia dėtas? A.Modigliani buvo pirmesnis, bet aš jo tikrai nekopijavau. Būna sutapimų gyvenime", – daug neatviravo V.Šemeška.

"Na, ne, tie paveikslai gana skirtingi. Nors yra tam tikrų sutapimų, o kaipgi kitaip, moters kitokios juk nenutapysi. A.Modigliani savo paveiksle tą damą pavaizdavo gana realistiškai, darbas dekoratyvus. Toks laikas tada buvo. Gal įtakos jo braižui turėjo ir tai, kad jis specialių mokslų nebuvo baigęs. O pasaulyje yra begalė vieni į kitus panašių paveikslų, nors jų autoriai – skirtingi", – tvirtino P.Šmitas.

Prieš aktą – vandalizmo aktas

A.Modigliani "Moters aktas" po maždaug 100 metų sulaukė milžiniško pripažinimo, jo vertė išaugo iki stulbinančių aukštumų. V.Šemeškos "Dama" buvo parduota vos už 1 tūkst. eurų. Maža to, kūrinys sulaukė pagiežos ir vandalo išpuolio.

Tai nutiko šį pavasarį, kai paveikslas buvo eksponuojamas Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos fojė. Vidury baltos dienos kažkoks nusikaltėlis baltais dažais sudarkė "Moterį su kaljanu".

Vaizdo kamerų įrašai liudija, jog teplius šiam kriminalui buvo kruopščiai pasiruošęs iš anksto.

Tai užfiksavo vaizdo kameros. Vandalas vilkėjo juodą striukę, kurią buvo užsisegęs iki pat smakro, ant galvos buvo užmaukšlinta juoda kepurė ar gobtuvas, kad niekas neatpažintų, su savimi jis nešėsi juodos spalvos krepšį.

Kameros užfiksavo, kaip tuščioje salėje keistasis žmogus akimirką lyg sudvejojo, bet paskui patraukė tiesiai ten, kur kabėjo "Moteris su kaljanu", išsiėmė, spėjama, flakoną su baltais dažais, akimirksniu nupurškė nutapytos moters veidą bei torsą ir išėjo.

Įrašai liudijo, kad tai tiesiog pavydėtinai puikiai suplanuota ir įvykdyta "operacija". Jokių trukdžių, jokių liudininkų, tik nelemtos vaizdo kameros, kurios nusikaltimo tyrėjams iki šiol jokios naudos nedavė.

Gerai sustyguoti veiksmai ir parengti nusikaltimo įrankiai patvirtino, jog išpuolis neabejotinai buvo sumanytas iš anksto.

Kam galėjo užkliūti nutapyta nuoga moteris, gulinti ant kušetės, sunku įsivaizduoti. Nesuvokiami ir vandalo motyvai, tačiau paveikslo autoriaus šis išpuolis tada labai nenuliūdino.

Varėnos mokyklos dailės mokytojas, laisvalaikiu tapantis paveikslus, po parodos Klaipėdoje staiga tapo žinomas visoje Lietuvoje. Mat kažką labai įžeidė jo nupiešta "nepadoriai" ant kušetės išsidraikiusi nuo kvaišalų apspangusi dama.

"Ne viskas taip jau blogai, nes apie mano darbus žmonės išgirdo, o Lietuvoje menininkui išgarsėti nėra taip paprasta", – po incidento juokėsi V.Šemeška, kurio sugadintas paveikslas labai panašus į brangųjį "Nu Couche".

Kai kankina idėjų badas

Pasak menotyrininko P.Šmito, dailininkai, ypač dabartiniai, "skolinasi" vieni kitų idėjas. Tai esą įprastas reiškinys.

"Kaip pasaulis senas, taip ir šie dalykai seni. O idėja – toks reiškinys, kurios kopijuoti niekas nedraudžia, jei kūrėjui kažkieno darbas sukėlė kokias nors emocijas, jis jį perdirba savaip, tai čia yra jo reikalas, ir sveikintinas", – mano P.Šmitas.

Buvo nemažai garsių meistrų, kurių viešnagės savo dirbtuvėse kolegos vengė ir, jiems apsilankius, stengdavosi uždangstyti pradėtus darbus, kad tik svečias "nenusižiūrėtų" idėjų.

"Bet kuriam kūrėjui idėja – labai svarbus dalykas. Nors meno pasaulyje dažniausiai nesinori kartotis, o siekiama originalumo, tačiau ne visi tam turi pašaukimą. Tai priklauso nuo žmogaus sugebėjimų. Štai nesu sutikęs nė vieno, kuris būtų bandęs kopijuoti M.K.Čiurlionio tapybą. Jis toks unikumas, kad ne kiekvienas menininkas sugeba jį suvokti", – įsitikinęs P.Šmitas.

Tie, kurie bandė tapyti M.K.Čiurlionio maniera, nupiešdavo nelabai vykusį plagiatą. Jo idėjos – labai sudėtingos, išplaukusios už realizmo rėmų. Pasak P.Šmito, jo paveiksluose labai daug muzikalumo, tačiau ne visi tai įžvelgia.

"Norint tapyti, kaip M.K.Čiurlionis, reikia būti antruoju Čiurlioniu, nes, be kita ko, jis buvo dar ir muzikas, o jų mąstymas yra truputį kitoks negu dailininkų. Apmaudu, kad jauni žmonės jo darbų nesupranta. Jiems reikia konkretumo, kur yra reali forma, tada žmonėms – gražu, o M.K.Čiurlionio tapyba plaukia iš pasąmonės", – dėstė menotyrininkas.

Lietuviškieji S.Dali

Lietuvoje yra dailininkų, kurių kūryba inspiruota genialiojo Salvadoro Dali siurrealistinių darbų. P.Šmito teigimu, tai visiškai nereiškia kopijavimo, plagijavimo ar nusižiūrėjimo, jie gali būti ir toli nukrypę nuo S.Dali darbų, bet esmė – ta pati.

"Manyčiau, artimiausias S.Dali savo maniera yra dailininkas Šarūnas Sauka. Jo darbai labai įspūdingi, tačiau šiurpoki. Jie nepaprastai veikia žmogaus psichiką. Jis eina kitokiu keliu nei S.Dali, kuris tapė kietus daiktus minkštus ir atvirkščiai. Š.Sauka išlaiko realistinę formą, bet pats jo mąstymas yra siurrealistinis, kaip ir S.Dali", – pasakojo P.Šmitas.

Š.Saukos darbai – labai dideli, personažų paprastai – labai daug, jų dauguma aptekę kraujais, spuogais ar pūliais. Dailininkas atspindi visuomeninius reiškinius, politines ydas, tapo jas taip, kaip pats regi pasaulį.

"Jis Lietuvoje pripažintas ir labai vertinamas, nors jo darbai neretai šokiruoja. Beje, autorius to ir siekia. Panašiai tapo ir jo žmona – dailininkė Nomeda Saukienė, tačiau jos paveikslai gerokai švelnesni, labiau moteriški", – teigė P.Šmitas.

Esą šiuolaikinių dailininkų paveikslų panašumai su garsių praeities autorių darbais nėra joks nusikaltimas. Anot P.Šmito, buvo metas, kai visi tapė Leonardo da Vinci "Moną Lizą" – ir su ūsais, ir be ūsų, su raktais, be raktų. Tai kėlė didelį kritikų pasipiktinimą, bet dabar visi priprato ir nutilo.

"Daugelis dabartinių dailininkų ano meto garsių paveikslų fragmentus "įkelia"  į savo darbus ir sujungia su dabartimi. Tokie dalykai yra galimi. Bet tai yra ne tas pats, kaip specialiai perpiešti kokį nors šedevrą ir mėginti jį parduoti kaip originalą. Už tai jau yra baudžiama", – pabrėžė menotyrininkas.