Ir šiemet festivalio dalyviai svarstys aplinkosaugos, žmogaus ir gamtos santykių problemas. Kažkada buvusiame kurorte bus ieškoma praeities istorinių likučių ir braižoma ateities kurorto vizija. Menininkų įvietinti meno kūriniai atlieps vietos specifiką bendroje ekspozicijoje po atviru dangumi.

Skulptoriaus Nerijaus Ermino meninė akcija „Akmuo iš akmens“ yra nuoroda į 8-ajame dešimtmetyje prasidėjusius skulptorių simpoziumus. 1977–1991 m. Smiltynėje vykę simpoziumai buvo Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo ašis, apie kurią sukosi žiniasklaida, menininkai, valdininkai ir smalsūs klaipėdiečiai. Per kelis mėnesius sukurtos ir iškilmingai priimtos akmeninės skulptūros buvo perkeltos į Skulptūrų parką. Šiame 10 hektarų miesto parke eksponuojama 61 autoriaus 116 įvairios tematikos meninių darbų. N.Erminas sujungs praeities ir dabarties pėdsakus, tašydamas riedulį.

Pirmajame meno festivalyje „Mėlynoji juosta“ (2016 m.) architektas Vladas Balsys Smiltynės lankytojus buvo paklaidinęs baltame dūmų debesyje. Šį kartą keliaujantiems miško takeliu jūros link teks stabtelėti ir apsispręsti, ar verta bristi iki pusės į beformį, tirštos masės kūrinio rūką apgaubiantį miško takelius, pievas, medžius ir žmones, ar vis dėlto nerizikuoti pasiklysti ir pasirinkti apylanką. Autorius kviečia patirti nepažinumo grožį. Nematomumas, nyksmas, tuštuma, laikinumas – tai pagrindinės V.Balsio kūrybos medžiagos, leidžiančios jam balansuoti tarp noro kurti paradoksus ir tiesiog galimybės nekurti. Instaliacijos „Bąla“ autorius teigė, kad, „keliaudami keltu į kitą krantą, kartais priartėjame prie nežinomybės horizonto patys to nesuprasdami. Mąstyti – tai nereiškia viskam surasti bendrą matą ir išorinius reiškinius būtinai priartinti prie žmogaus. Nėra vienos tiesos, kiekvienas reiškinys turi savo nematomą tiesą ir giliai saugo jos pažinumą“.

Raimondo Daukšos skulptūrą „Ažūras“ sudaro septyni mediniai skulptūriniai objektai, savo forma primenantys susimezgusį mišką. Grakščių formų, kartu ir monumentalūs dariniai kelia klausimą apie urbanizaciją gamtiniame kraštovaizdyje, žmogaus ir gamtos santykį.

Tapytoja Agnė Jonkutė proceso mene „Jūros knyga“ įamžins jūrinį peizažą. Autorė sakė, kad gyvenant žemyne, visuomet ilgisi jūros, o urbanistinėse horizontalėse ieško jūrinio horizonto. Pajūryje šviesai jautria medžiaga padengti, iki pusės įkasti į smėlį popieriaus lakštai fiksuos Smiltynės kraštovaizdį.

Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis fotomenininkas Remigijus Treigys, puikiai atpažįstamas iš monochrominių subraižytų fotografijų, kuriose fiksuoja miestus ir jų gatves, architektūros bei interjerų detales, šįkart dalysis ankstyvąja literatūrine kūryba.

Lankytojai laukiami aikštelėje, persikėlus iš Senosios perkėlos į Smiltynę. Festivalis nemokamas. Projekto rėmėjas ‒ Klaipėdos miesto savivaldybė.