Panaudodami visą prieinamą istorinę ir archeologinę informaciją, remdamiesi realiomis įkapėmis ir radiniais senovės gyvenvietėse bei piliakalniuose, entuziastai kuo tiksliau siekia atkurti kuršių genties materialųjį paveldą: ginklus, papuošalus, aprangą, buities reikmenis, darbo įrankius ir kt.

Siekdama istorinio tikslumo, ši baltų vikingais vadinamų kuršių istorija besidominti bendruomenė skiria ypač didelį dėmesį rekonstrukcijos proceso detalėms, bendradarbiauja su Lietuvos bei užsienio mokslininkais, muziejais, samdo geriausius savo sričių meistrus, amatininkus, todėl gautas rezultatas būna įspūdingas.

Rekonstrukcijos padeda išvysti daiktus tokius, kokie jie buvo naudoti prieš tūkstantį metų, ir šis įspūdis gerokai skiriasi nuo akademiniuose muziejuose demonstruojamų pažaliavusių, pajuodusių artefaktų.

Autentiškų dirbinių atkūrimas leidžia didžiuotis savo šaknimis, kilme, kraštu, kuriame gyveno karingieji kuršiai.

Ši gentis šiandien neretai siejama tik su pajūriu, pamirštant, jog didžioji dalis dabartinės Žemaitijos seniau buvo Kuršo dalis, o kuršiai kartu su žemaičiais suformavo "dounininkų" etnosą.

Supamas gausybės kuršiško archeologinio paveldo objektų archajiškoje kuršių Ceklio žemėje esantis Mosėdžio miestelis yra ypač tinkama vieta tokiam muziejui gyvuoti.

Juolab kai gyvenvietės teritorijoje yra ir kuršių piliakalnis, ant kurio stovėjo 1253 m. pietinio Kuršo dalybų akte paminėta Mosėdžio pilis, lotyniškai užrašyta kaip Maysedis.

Muziejaus steigėjai savo rankomis ir lėšomis prikėlė naujam gyvenimui XX a. viduryje statytą ūkinį pastatą, kurio interjeras, apipavidalinus istorine tematika, virto šio unikalaus muziejaus patalpomis, kur bus eksponuojamos preciziškos archeologinių radinių rekonstrukcijos, rengiamos įvairios kultūrinės veiklos, įtraukiant vietos bendruomenę.