Tik šiame festivalyje – rugpjūčio 1-19 d. klaipėdiečių laukia net trys premjeros – ypatingas projektas ‚365 - Metų laikai“ (Ukraina), Brodvėjuje populiari operetė „Kandidas“, pasaulinio garso šokio spektaklis „Graikas Zorba“ specialiai Klaipėdoje sukurtas paties L.Massine, Mėlynoji vakarienė, įspūdingas Gala koncertas bei publikos viliojimas paslaptingais būdais. Nebūtina išvykti: lietuviškas pajūris jums leis pasijusti lyg Brodvėjuje ar Graikijoje... Kviečiame ateiti, pamatyti ir įsimylėti šiuos reginius.

Vasaros pradžiai – „Mėlynoji vakarienė“

Rugpjūčio 1 d. - Teatro aikštėje, Klaipėda.

Mieli bičiuliai, ar pamenate mėlyną praėjusios vasaros vakarą Teatro aikštėje? Vėjyje besiplaikstančias damų sukneles ir stilingai pasipuošusius džentelmenus, mėlynomis staltiesėmis nuklotus stalus, tikra švente kvepiantį maistą, žvakes, balionus ir daug geros muzikos – tai buvo mūsų visų „Mėlynoji vakarienė“, kurią pakartosime ir šiemet!

Festivalis prasidės ypač didelio susidomėjimo sulaukusia „Mėlynąja vakariene“ teatro aikštėje, kuri suburia klaipėdiečius, miesto svečius ne tik pabendrauti, bet ir paklausyti ištraukų iš gražiausių spektaklių. Vos paskelbus apie šį renginį, per porą dienų, užsiregistravo daugybė žmonių. Stengsimės „praplėsti“ Teatro aikštę arba tiesiog pažiūrėti į tai kūrybingai bei sudaryti galimybę šiame renginyje sudalyvauti kuo didesniam skaičiui klausytojų. Renginio populiarumas parodė, kad žmonės ilgisi bendruomeniškumo, buvimo kartu, bendravimo, be tarpiško santykio su kūrėjais ir atlikėjais. Esame pasiruošę ir šiemet sukurti tokią atmosferą.

Žaismingas „patiekalas“ muzikos gurmanams

Rugpjūčio 3 d. - Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre, rugpjūčio 4 d. - Klaipėdos dramos teatro salėje.

Išskirtinė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera - Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ muzikinis atlikimas. Šiemet visas pasaulis švenčia šio kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, tad ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, maestro Martyno Staškaus paragintas, nusprendė išskirtinai paminėti šį jubiliejų, pristatydamas vieną populiariausių, neretai net miuziklu vadinamą, L.Bernstein kūrinį “Kandidas”. Atlikime dalyvaus ir Klaipėdos choras “Aukuras”.

Koncertinė Brodvėjuje populiaraus Leonard Bernstein kūrinio „Kandidas“ premjera atliekama su specialia minimalia režisūra bei šviesų scenografija. Išvysite paties kompozitoriaus įteisintą kūrinio versiją, po kurios „Kandidas“ išpopuliarėjo visoje Europoje.

Ironiški Voltero teiginiai apie jo laikus puikiausiai tinka ir mūsų lietuviškajai kasdienybei. Kalbiniuose miuziklo intarpuose galima laisvai improvizuoti, tad galbūt išgirsime įdomių minčių apie dabartinę Lietuvos realybę…

Pats L.Bernstein šį kūrinį vadino operete, tuo norėdamas pabrėžti sąsajas su europine tradicija. Vis dėlto ši jo muzika pirmiausia sietina su amerikietiškojo miuziklo skambesiu ir turi visus būdingiausius šio žanro bruožus.

L.Bernstein iššūkiu tapo galimybė dramatizuoti ir apvilkti muzikos apdaru geliančią Kandido satyrą, tuo pat metu stengiantis nepaversti jos burleska. „Kandidas“ buvo sukurtas kaip savotiškas kūrėjo asmeninis meilės Europos muzikai laiškas. Garsusis amerikiečių dirigentas ir kompozitorius L. Bernstein buvo išeivių iš Ukrainos sūnus.

Pasaulinio garso choreografo „Graikas Zorba“

Rugpjūčio 10 ir 15 d. - Palangos koncertų salėje.

Didžioji premjera. Legendinio kompozitoriaus Mikio Teodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristato pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine.

Tai daugiau nei 30 šalių pastatytas spektaklis, kurį matė daugiau kaip du milijonai žmonių. “Graikas Zorba” – daugiau negu baletas, tai spektaklis, kuriame susilieja muzika, šokis, literatūra, drama, choro dainavimas. Tai “opera omnia”. Muzika ir šokis sukuria dramą, kurios pagrindas yra laisvė, meilė ir draugystė.

Laisvė, šokis ir muzika Zorbai yra tiek pat reikalingi kaip meilė ir oras. Zorba – nesuprastas graikų čigonas. Zorba – pirmykščio prisirišimo prie gamtos ir gyvenimo archetipas. Zorba – avangardinis herojus, kontraversiškas šiuolaikinis žmogus.

Džiaugsmo filosofija bei visą apimantis Zorbos šokis pakeri. Juk kiekvienas tame pasaulyje galėtų būti paslaptingai plakančia Zorbos širdimi.

Šis spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas ilgus metus, nepaisant to kiekvienas pasirodymas tapdavo anšlaginiu, į kurį neįmanoma patekti. Tikimės, kad ir pajūrio publika susidomės šiuo spektakliu.

Tam pasitelkiame pajėgas atrinkę geriausius šokėjus iš visos Lietuvos. Į spektaklio visumą įsilies Valstybinis choras “Vilnius”. Tai taip pat džiugi žinia.

Lietuvos solistų žvaigždynas

Rugpjūčio 17 d. - Klaipėdos dramos teatro salėje.

Svarbus festivalio renginys - Gala koncertas. Gala koncerte norime uostamiesčio publikai pristatyti Lietuvos išskirtinę operos solistę, mecosopraną Justiną Gringytę. Šį kartą prie jos jungiasi visas kursas, kuris 2008 metais kartu su ja baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ši operos solistų laida ne tik įdomi, bet ir išskirtinė - tai dabartinis Lietuvos solistų žvaigždynas: J.Gringytė, Tomas Povilionis, Vilija Mikštaitė, Onutė Kolobovaitė, Aistė Miknytė, Agnė Sabulytė, Jonas Sakalauskas. O.Kolobovaitė neseniai susilaukė vaikelio, tad, deja, negalės atvykti. Vieno kurso draugai, tapę garsiais atlikėjais, kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr.dirigentu Tomu Ambrozaičiu bei Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr.dirigentas K.Orbelianas)  atliks klausytojų pasigėrėjimo vertą nuostabią šventišką programą.

Kamerinės muzikos koncertai

Praėjusių metų festivalis didžiausią dėmesį skyrė gausiems didžiuliams renginiams ir premjeroms, šiemet vėl grįžtame prie tradicijos rengti mažąją festivalio programą – kamerinės muzikos koncertus. Specialiai tam Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre yra susikūrusi iniciatyvinė atlikėjų grupė, kuri parengė net tris programas - „Išvirkščios dainos“, „Teisingos dainos“, “Itališkos dainos”.

Gražiausių itališkų dainų koliažas

Rugpjūčio 9 d. - Prano Domšaičio galerijoje.

Siūlome kelionę į „Itališkų dainų“ istoriją nuo devyniolikto amžiaus pradžios iki dvidešimto amžiaus pradžios. Opera ir populiarioji muzika tuo metu buvo kone susiliejusios: žmonės dainavo operos arijas kaip dainas, o žymūs kompozitoriai domėjosi populiariąja muzika, dažnai palikdami joje savo indėlį.

Italijoje tuo metu klestėjo dainos populiarios tam tikrame regionine, nes žmonės žinojo tik savo krašto dialektą, o tikroji italų kalba buvo laikoma aukštos kultūros ženklu. Tarp regioninių arba dainų, sukurtų vienu ar kitu italų dialektu, populiariausios neapolietiškos.

Šis koncertas yra tarsi bandymas sudėlioti gražiausių, žinomų ir populiarių autorių sukurtų, itališkų dainų koliažą. Naudojamos neapolietiškos ir kitų Italijos dialektų dainos bei bandoma atspėti jų neblėstančio populiarumo fenomeną.

Koncertas V. Kernagiui atminti

Rugpjūčio 11 d. - Laikrodžių muziejuje, rugpjūčio 18 d. - L.Rėzos kultūros centre Juodkrantėje.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje V.Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – šios Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ eilutės puikiai nusako, kad genijai nemiršta bei žmonių širdyse išlieka savo kūrybos dėka.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

„Išvirkščios dainos“

Rrugpjūčio 17 d. - Palangos gintaro muziejuje.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai koncertą „Išvirkščios dainos“  skiria poeto Gintaro Gutausko 50 metų jubiliejui. Dažno menininko gyvenimas tampa išvirkščiu palyginus su tradicinio žmogaus siekiamybe. Kodėl gi išvirkščių eilių nepavertus išvirkščiomis dainomis, palydėtomis širdį suvirpinančiais muzikos garsais bei nepagerbus poeto?…

„Dulkėtais keliais kaip kaubojai / mes lekiam į priekį, / per šitą pasiutusį greitį negirdim / kaip angelas rėkia… (G.Gutauskas, Žaidimai Dievo laukuose).

Gintaras Gutauskas (1968–2000) – poetas, anksti miręs Kauno kūrybinės bohemos atstovas. Išleido eilėraščių rinkinius „Pasivaikščiojimas be šuns“ (1990), „Žaidimai Dievo laukuose“ (1996); pomirtinė rinktinė „Metas keliauti, mylimoji“. G.Gutausko eilėraščiai žaismingi, sudėlioti iš bohemiško gyvenimo detalių, miesto realijų, fantazijos tvarinių.

Žolinės

Festivalio uždarymui skirsime kompozitoriaus Alvydo Remesos simfoniją „Assuntiones“ (7 dalių simfonija-oratorija Nr.7), kurią Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir orkestras (dirigentas maestro S.Domarkas), atlikėjai A.Kozlovskis, R.Petrauskaitė.