Lietuvos viduriniosios menininkų kartos atstovą tapytoją A. Braziūną galima priskirti XX a. pab.–XXI a. neomodernistams neoromantikams – tiems, kurie tebetęsia ir plėtoja geriausias XX a. pr. ankstyvųjų modernistų, lietuviškojo „Ars“ judėjimo ir XX a. antrosios pusės Lietuvos koloristinės tapybos tradicijas, kryptingai gilinasi į spalvų formalios ir idėjinės išraiškos galimybes.

„Šio dailininko koloritas yra pagrįstas ryškių spalvų sąskambiais. Kartais tos chromatinės kombinacijos primena alyvų krūmo ar pakalnučių kero gamą, kitais atvejais artimos avių kailių, žmogiškųjų mėsų atspalviams. Galop, bandydami suvokti, kas yra toji A. Braziūno tapyba, iš kokių egzistencinio pobūdžio ingredientų ji sukonstruota, įsitikintume, kad jos esminės jungtys yra pagrįstos paradoksais. Jeigu yra daiktas – tai jis gyvas, jeigu kūnas (nesvarbu, gyvūno, mitinio padaro ar žmogaus – moters, vyro...) – virstantis kažkuo, kintantis į sunkiai suvokiamą dalyką. Manyčiau, kad būtent tai signalizuoja ir simbolizuoja visokiausi sparneliai, spuogeliai, žiedai ir pumpurai. Toks procesas primena Ovidijaus „Metamorfozes“, mitologinius pokyčius, kurių metu daiktas tampa žmogumi, žmogus – dievu, o dievas – vėlgi daiktu. Ir taip be galo...“ – dailininko kūrybą apibūdino menotyrininkas Vidas Poškus.

Transformuotas personažas, perdirbtas gamtos motyvas sukuria siurrealistinį vaizdą, siurrealistinį pasaulį. Tai lyg pabėgimas nuo realybės realistinėmis priemonėmis.

A. Braziūnas, pristatydamas savo tapybą, akcentuoja drobėse transformuotą realybę: „Save apibūdinčiau kaip romantinio siurrealizmo atstovą. Savo darbuose nesistengiu šokiruoti ar gąsdinti žiūrovų, tik bandau perkelti juos į kitą realybę, meninėmis priemonėmis megzti dialogą. Mano kūryba yra realistinė, bet man nepatinka vaizduoti gamtą ir daiktus tokius, kokie jie yra. Aš transformuoju realybę, sukuriu savitą meninį pasaulį, kuriame sąveikauja gyvūnai, gamta ir daiktai. Mano paveikslų gyvūnai yra personažai, kurių padedamas aš komunikuoju su žiūrinčiaisiais į paveikslus. Dažniausiai gyvūnai-personažai žiūri į jus, jie nori kažką pasakyti, jie kalba akimis. Gamta mano darbuose irgi netiesiogiai pavaizduota, ji transformuota, pritaikyta konkrečiam meniniam sumanymui. Transformuotas personažas, perdirbtas gamtos motyvas sukuria siurrealistinį vaizdą, siurrealistinį pasaulį. Tai lyg pabėgimas nuo realybės realistinėmis priemonėmis“, – teigė dailininkas.

A. Braziūnas (gim. 1970 m. Vilniuje) mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje, šešerius metus studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Yra surengęs daugiau kaip 30 personalinių parodų, dalyvavęs daugiau nei 20 jungtinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, JAV. Dailininkas savo drobes pristatė atrankinėse parodose-konkursuose Lietuvoje, Makedonijoje, kitose Europos šalyse ir JAV. Tapytojo darbų yra įsigiję Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Estijos, Australijos, JAV ir kitų šalių privatūs kolekcininkai. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.

Naujoji Klaipėdos galerija (Herkaus Manto g. 22, antrajame aukšte) lankytojams atvira I–V – 11–18 val., VI – 11–16 val.