Paskutinį kartą vienoje scenoje susibūrė visas „Nerijos“ žvaigždynas: Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Vitalijus Pauliukas, Laima Žemaitytė, Nijolė Tallat-Kelpšaitė ir Antanas Čapas.  Kiekvienas  - atskira legenda, o draugėn subūrus vienoje vietoje suskambo visų laikų ryškiausi Lietuvos estrados perlai.

Kiekvienas iš šių garsių solistų turi bent po kelias dainas, kurias galima vadinti nemariomis. “Pašauki mane“, „Raganų puota“, „Dar ne ruduo“, „Vėjas padainuos“, „Ne, nereikia ašarų“, „Laiko ratas“, „Ateina metas“  - dainos, kurias mintinai moka kelios kartos . O tai  - tik maža programos dalis daugiau nei dviejų valandų trukmės grupės koncertiniame repertuare.

„Nerija“ nuo pat gyvavimo pradžios su pajūriu buvo susijusi ne tik pavadinimu. Ansamblis buvo įsikūręs Klaipėdoje.  Čia vykdavo grupės repeticijos, į kurias muzikantai ir solistai suvažiuodavo iš visos Lietuvos.  Vasarą  jie nuolat dalyvaudavo Palangos estradinės muzikos festivaliuose. „Daug linksmų nuotykių su Palanga susiję. Perfrazuojant Danielių Dolskį: daug meilių Palangos jūroje nuskendo“, – juokėsi nerijiečiai.

„Nerijos“ vyrai ir moterys nesyk kartojo, kad dėl besibaigiančios ansamblio istorijos nesirengia liūdėti, o nulipti nuo scenos reikia su trenksmu. Likus paskutiniam atsisveikinimo turo akordui, galima drąsiai sakyti: jiems tai pavyko. Salės lūžo nuo gerbėjų, kai kuriuose miestuose prireikė papildomų koncertų, sostinėje bilietų neliko jau prieš tris savaites, o  gėlės netilpo solistų glėby ir nespėjo vysti namuose. „Apie tokį atsisveikinimą svajoja visos grupės, mes sau išpildėme šitą norą. Todėl su didele meile Palangoje paskutinį kartą nusilenksime mūsų ištikimiems gerbėjams. Tikime, kad  ne tik mūsų, bet ir jų širdyse šis vakaras bus nepamirštamas“, –  sakė nerijiečiai.