Parodos kuratorius Raimundas Kaminskas, pristatydamas ekspoziciją, kuri Kretingoje bus iki mėnesio pabaigos, o paskui bus pervežta į Klaipėdą, kalbėjo, kad Pirmasis Lietuvos raitelių – husarų karinis eskadronas siejamas ne tik su Kaunu, kur jis buvo įkurtas, bet su visa Lietuva, taip pat ir Klaipėda.

„Šios parodos tikslas yra pristatyti Pirmojo husarų pulko istoriją ir priminti, kad tas pulkas yra ne Kauno pulkas, o visos Lietuvos. Vien Klaipėdos sukilime dalyvavo apie 60 husarų. Švenčiant Klaipėdos krašto atgavimo šimtmetį, prasminga prisiminti, kad šiuose įvykiuose dalyvavo tam tikri Lietuvos kariuomenės pulkai. Jų dėka šiandien turime Klaipėdą, tiesą sakant, ją visada turėjome, nes čia buvo etnografinė Lietuva, bet nebuvo politinė Lietuva“, – kalbėjo R. Kaminskas.

Pasak parodos kuratoriaus, pajūris su husarais susijęs dar ir tuo, kad prezidentas A. Smetona mėgo atostogauti Palangoje.

Jis iš Kauno atvykdavo traukiniu iki Kretingos, o paskui automobiliu važiuodavo į pajūrio kurortą. Jį visada lydėdavo husarų pulko apsauga.

„Kai kurie istorikai juos vadina prezidento gvardija. Tačiau taip nebuvo. Nuotraukose netgi matyti, kaip prezidentas A. Smetona Palangoje kartu su šeima, su karininkais ir eiliniais husarais sėdi prie bendro stalo, tai parodo jo požiūrį į paprastus karius“, – pasakojo R. Kaminskas.

Dauguma parodoje eksponuojamų nuotraukų yra iš R. Kaminsko asmeninio archyvo, kitos – iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus.