Beveik ketvirtį amžiaus A.Švilpa kuria vaidmenis Eseno Aalto muzikos teatre Vokietijoje. Tačiau visą šį laiką ypatingas ryšys jį sieja su Lietuvos menininkais, kultūros institucijomis. Ir tas ryšys duoda didelių, abipusiai reikšmingų kūrybos vaisių. Vienas naujausių ir ryškiausių A. Švilpos vaidmenų Lietuvoje – Olandas uostamiesčio senajame elinge KVMT įspūdingai pastatytoje R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ (režisierius D. Abaris, dirigentas M. Pitrėnas).

Lietuvį publika pažįsta dėl jo ypatingai sodraus ir spalvingo tembro balso, puikios dikcijos ir impozantiškos vaidybos, kuria A. Švilpa prikausto dėmesį kiekvieno pasirodymo metu. Tačiau šį kartą kalbėjomės ne tiek apie sėkmingą karjerą, kiek apie neblėstančią meilę gimtinei, dėl kurios ir savo jubiliejų solistas nori pasitikti Klaipėdoje.

Gyvenu savo gražiausius metus. Ir kūryboje – taip pat.

Solisto dedikacija Klaipėdai

– Kodėl savo 50-metį švęsite Klaipėdoje?

– Klaipėdoje gimiau, augau ir be jos negaliu. Natūralu, kad ir mano jubiliejaus koncertas pavadintas „Dedikacija Klaipėdai“ ir vyks šiame mieste. Net nekilo klausimas, kur dar jis galėtų vykti. Man reikia Klaipėdos. Noriu, kad mano gimtinė atsigautų. Kad ne tik Vilniuje telktųsi geriausi menininkai, vyktų geriausi koncertai ir spektakliai. Kad sužydėtų man pats gražiausias miestas Klaipėda, kur pastaruoju metu irgi vis daugiau aukšto lygio kultūrinio gyvenimo. Į šį sūkurį noriu įsijungti ir aš.

– Jūsų koncertui diriguos ypatingas dirigentas?

– Specialiai šiam koncertui atvyks į geriausių pasaulio dirigentų dešimtuką patenkantis Stefanas Solteszas. Tai profesionalas, kuris buvo pasaulinio garso dirigentų Karlo Bohmo, Christopho von Dohnanyi ir Herberto von Karajano asistentas. Man didelė garbė, kad S.Solteszas atvyks į Klaipėdą diriguoti mano jubiliejaus koncerto. Dar labiau džiaugiuosi, kad jo profesionalumu galės pasimėgauti gimtojo miesto publika.

Maestro S.Solteszui esu dėkingas už savo sėkmingai susiklosčiusią karjerą: mane išgirdo ir pakvietė dainuoti į Aalto muzikinį teatrą Esene, kai man buvo 25-eri. Man nusišypsojo laimė su šiuo profesionalu dirbti kartu net 17 metų Aalto muzikiniame teatre, kur jis buvo vyriausiasis muzikos vadovas, operos intendantas. Jis Aalto muzikinį teatrą buvo iškėlęs į visas įmanomas aukštumas. Jam vadovaujant Aalto muzikinis teatras net keturis kartus išrinktas geriausiu visoje vokiškai kalbančioje Europoje. Geriausiojo vardą ne kartą pelnė ir orkestras. S.Solteszas kviečiamas dirbti į garsiausius pasaulio teatrus, diriguoja Vienoje, Miunchene, Ciuriche, Berlyne, Hamburge, Buenos Airėse ir kitur. Net man sunku patikėti, kad jis tikrai sutiko atvykti. Kai tokio lygio muzikas atvyksta į mūsų miestą, tai prilygsta stebuklui. Neįsivaizduoju, kaip Žvejų rūmai sutalpins visus norinčius jį pamatyti.

– Kokie solistai kartu su jumis pasirodys šiame koncerte?

– Beje, kartu su S.Solteszu į Klaipėdą atvyks ir jo žmona, tarptautinio garso solistė Michaela Selinger. Dainuosime su ja duetu kelis kūrinius.

Koncerte išgirsite dainuojant geriausius šalies solistus: Ievą Prudnikovaitę, Vaidą Vyšniauską, Laimoną Pautienių ir, žinoma, mano mokytoją, maestro Vladimirą Prudnikovą. Iš sostinės atvyks ir jauna, perspektyvi solistė Kamilė Bonte, su kuria susipažinau kartu dainuodamas Vilniuje.

Duetuose kartu su manimi dainuos ir KVMT solistai Mindaugas Rojus ir Rita Petrauskaitė.

Ne kalbėti, o daryti

– Jums akompanuos KVMT orkestras?

– Taip, gros teatro orkestras. O Muzikinio teatro orkestras – ypatingas. Ir tai ne pagyrimas, o faktas. Dvi paskutines vasaras dainavau KVMT pastatytoje R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, tad ne iš nuogirdų, o iš patirties galiu užtikrinti, kad tai labai aukšto lygio orkestras. Groti „Skrajojančio olando“ muziką gali tik geriausieji, o aš pastebiu kaip orkestras tobulėja septynmyliais žingsniais: 2021-ųjų vasarą jie grojo dar geriau nei 2020-aisiais. Tarkime, mano rečitalio repertuaras KVMT orkestrui dar prieš dešimtmetį būtų buvęs sunkiai įkandamas, o dabar jie yra pasiruošę.

Mano jubiliejaus koncerte skambės išskirtinai stiprūs kūriniai: nuo ištraukų iš miuziklų iki klasikinių arijų, o rečitalis bus ilgas, didelės apimties. Norisi palikti paslapties, tačiau pasakysiu, kad koncertui atrinkti gražiausi klasikinės muzikos perlai. Su orkestru aš pats atliksiu M.Mussorgskio „Mirties dainas ir šokius“. Neteko girdėti, kad Lietuvoje kas nors būtų atlikęs šį kūrinį pritariant orkestrui. Skambės G.Verdi, Ch.Gounod kūriniai ir daug kitos gražios muzikos.

– Laukiate susitikimo su Klaipėdos publika?

– Kiekvieno miesto publika savita ir ypatinga, tad aš nekantriai laukiu susitikimo su gimtojo miesto žmonėmis. Klaipėdos publika nėra išlepinta: tik prieš kelerius metus mieste prasidėjo kelias į klasikinės muzikos Olimpą. Anksčiau, mano nuomone, pajūrio muzikinis gyvenimas merdėjo. Viskas prasideda nuo Muzikinio teatro, o kai jis neturi net savo pastato, ką jis gali... Žmonės, atėję į teatrą, turi pajusti jo didybę, nuotaiką. Ir aš laukiu naujo teatro pastato. Ir tikiu, kad jau greitai Klaipėda taps sostinei prilygstančiu miestu, nes galėsime didžiuotis jo kultūra, skambančiais klasikos kūriniais. Jei visi talentingi klaipėdiečiai prisidėtų kiekvienas savo srityje, miestas klestėtų. Tokia mūsų visų slapta misija: ne kalbėti, o daryti. Ir tai įvyks. Patikėkite.

Turi nuolat mokytis

– Ką solistui ir džentelmenui reiškia pusės amžiaus jubiliejus?

– Bėgantys metai – lyg taurus gėrimas: kuo brandesnis, tuo brangesnis ir skanesnis (juokiasi). Aš pasitikiu gydytojais ir pritariu jų nuomonei, kad gražiausi žmogaus metai prasideda nuo 40-ies, jei tik nieko neskauda. Ačiū Dievui, esu sveikas, tad gyvenu savo gražiausius metus. Ir kūryboje – taip pat. Žemo balso savininkai bosai sako, kad nuo 45–50 metų prasideda jų balso branda ir aukščiausios karjeros viršukalnės.

– Kokių turite kūrybinių svajonių?

– Solisto profesija tokia, kad save turi tobulinti nuolat. Balsas – tarsi deimantas: jei nustosi jį šlifuoti, bus blogai. Mano manymu, kad visiškai ištobulintų savo balsą, solistams pritrūksta dar vieno gyvenimo. Noriu išdainuoti dar daugiau naujų partijų ir jau atliekamas patobulinti iki begalybės. Solistai turi nuolat mokytis: tai mūsų darbo sudedamoji dalis. Kito kelio nėra. Jei kažkas supranta, kad jau yra tobulas, manyčiau, tą pačią minutę ima ristis atgal.

Profesionalioje scenoje dainuoju 26 metus. Sudainavau 89 partijas įvairiuose spektakliuose: iš jų 59 – pagrindinės, kitos – mažesnės. Partijų skaičius parodo, kad dauguma mano sceninių svajonių jau išsipildė, tačiau turiu dar pora svajonių spektaklių – iššūkių, kuriuos norėčiau įveikti. Vienas jų – Hanso Zachso partija R.Wagnerio operoje „Niurnbergo meisterzingeriai“. Tai pats ilgiausias vaidmuo operos literatūroje, jį išdainuoti trunka 2 valandas 45 minutes. Palyginimui: opera „Niurnbergo meisterzingeriai“ trunka 5 valandas 30 minučių. Norint išmokti šią partiją, tenka paaukoti 2,5–3 metus, bet aš jos norėčiau. Šiemet pirmą kartą dainuosiu Pilypo II partiją G.Verdi operoje „Don Karlas“, kitą sezoną irgi turėsiu gražių premjerų. Visi iššūkiai įveikiami ir visos svajonės pildosi.