„Meilės eliksyro“ premjera Klaipėdoje vyko 2013 m. Vėliau T. Pavilionis Nemorino partiją atliko ir kitame „Meilės eliksyro“ pastatyme, 2015 m. Vilniuje. „Šiam vaidmeniui tobulinau balsą pas italų profesorius, kelis kartus vykau į Italiją – dabar mano „bel canto“ gražesnis, patį vaidmenį esu dar giliau išnagrinėjęs, labiau išjautęs, įdėjęs daugiau darbo – tikiu, kad tai bus matoma ir girdima“, - sakė solistas.

Anot atlikėjo, skirtingi pastatymai leido jam pajusti įvairias personažo briaunas ir nuspalvinti jį kitais asmenybės atspalviais. „Vilniuje „Meilės eliksyro“ pastatymas buvo klasikinis, o Klaipėdoje šiuolaikiškesnis. Sostinėje veiksmas vyko maždaug tuo metu, kokį operai numatė ir G. Donizetti, o pajūryje jis nukeltas į šiandieną. Ir pats Nemorinas kitoks – Vilniuje jis buvo paprastas kaimietis, o Klaipėdoje – fotoreporteris. Kitas laikotarpis ir aplinkybės, tad natūralu, kad ir personažai, bei jų bendravimas kitoks“, - tikino T. Pavilionis.

Solistas pripažino, kad Nemorinas yra jam artimas personažas, „tai vaidmuo mano balsui ir tipui, džiaugsiuosi jį vėl atlikdamas“. Anot T. Pavilionio, Nemorino asmenyje jis randa nemažai patrauklių bruožų: „Tai nuoširdus ir visais bei viskuo tikintis herojus. Man pačiam nuoširdumas yra viena iš didžiausių vertybių, tiesa, jei jis nebalansuoja ant naivumo ir perdėto patiklumo ribos“.

Beprotiškai įsimylėjęs Nemorinas spektaklyje yra tarsi apakinamas meilės, savo mylimosios Adinos akivaizdoje jį apima drovumas ir nepasitikėjimas savimi. T. Pavilionio nuomone, net jei spektaklyje ši būsena hiperbolizuojama, ji atpažįstama visiems, bent kartą patyrusiems meilės jėgą.

„Koks bebūtų gyvenime – ekscentriškas, drąsus, pašėlęs – įsimylėjęs žmogus dažniausiai tampa drovus. Tai – vienas iš įsimylėjimo etapų, kuris įveikiamas ryžtu, pastangomis. Juk ir spektaklyje stebuklingasis meilės eliksyras nėra tikras – Nemorinas savo mylimąją užkariauja pats, savo jėgomis, tikėjimu. Mylinčio žmogaus atkaklumas ir yra meilės eliksyras“, - svarstė operos solistas.

Šv. Valentinos dienos išvakarėse rodomas spektaklis kvies prisiminti įsimylėjimo jaudulį, jį lydinčius kuriozus ir augančios meilės grožį bei jėgą. Neseniai pats sukūręs šeimą T. Pavilionis samprotavo, kad visos skirtingos ir viena kitą keičiančios meilės stadijos jam yra gražios: „Patikimas, potraukis, įsimylėjimas ir po jo ateinanti meilė – manau, kad svarbūs visi meilės etapai. Man pačiam visada didelį įspūdį palieka žmonės, kurie nugyvena visa gyvenimą drauge ir vis dar laiko vienas kitą už rankos. Tai aukščiausia meilės forma ir mano siekiamybė“.

Kelis metus ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos nelipęs T. Pavilionis atviravo, kad šis teatras jam yra svarbus kaip vieta, kurioje buvo padėti tvirti būsimos karjeros pamatai: „Čia pradėjau profesionalią veiklą – galiu atsiliepti tik teigiamai. Teatre dirbau su šauniu ir draugišku kolektyvu. Klaipėdoje įgijau aktorinių įgūdžių, tad atvykęs į Vilnių šiuo aspektu buvau lygiavertis kitiems atlikėjams. Jaunam, ką tik mokslus baigusiam žmogui ateiti į profesionalią sceną yra sunku, tad Klaipėdai esu dėkingas už didelį startą“.

Atlikėjas pripažino, kad teatre užsimezgusios draugystės tęsiasi ir išvykus į Vilnių: „Bendraujame su Mindaugo Rojaus šeima, su Roku Spalinsku. Kaskart viešėdamas Klaipėdoje užsuku ir į teatrą – pasilabinu su jo žmonėmis. Jau ir dabar nekantraudamas laukiu, kol vyksiu ruoštis spektakliui“.

2013 m. „Meilės eliksyras“ sulaukė didelio publikos palaikymo, o jo profesionalumą patvirtino geriausio tų metų spektaklio titulas, apdovanojimas „Padėkos kauke“. 2014 m. solistas T. Pavilionis už Nemorino vaidmenį buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Spektaklio režisierė Daina Adama Adamkevičiūtė, dirigentas Martynas Staškus, dailininkė Marta Vosyliūtė.