Tepasirengia žiūrovai žadą atimančiai muzikos žanrų fiestai. Kiekvienas Lily koncertas – tarsi kelionė iš Pietų Amerikos į Europą ir atgal. Tai kosmopolitiškas stilių kokteilis, paaitrintas džiazo prieskoniais: ispaniškos dainos su arabiškos muzikos gijomis, originalios ugningo tango interpretacijos (tango nuevo, A.Piazzolla), uždegantis flamenkas, svajingai banguojanti bosanova brasileira, intymiai romantiški kubietiško bolero skambesiai, urugvajietiškos kompozicijos, lydimos užkrečiančio, iš Afrikos kilusio kandombės ritmo. O kur dar sambos pliūpsniai ir argentinietiško folkloro potėpiai...

Ši nesibaigianti egzotiškų muzikos žanrų fiesta – tai yra Lily DNR. Unikalus ir būdingas tik jai. Dainininkė, kurios balsas, pasak kritikų, „bučiuojasi“ ir „kandžiojasi“, tarsi sirena hipnotizuoja ir atima žadą nuo pirmo iki paskutinio akordo. Vien ko verta klasika tapusios dainos „Bésame mucho“ interpretacija...

L.Dahab užaugo Buenos Airėse, ten mokėsi muzikos, įrašė bolero albumą ir pradėjo dainininkės karjerą. Tačiau, atlikusi pagrindinį vaidmenį Andrew Lloydo Webberio miuzikle „Katės“, ji persikėlė į Ispaniją. Ten dainininkė praleido net devynerius metus, sukūrė daug vaidmenų, tarp jų – Esmeraldos miuzikle pagal Viktoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“.

Po to meilė ir nauji karjeros lūkesčiai nubloškė Lily į Berlyną. Ten ji pradėjo bendradarbiauti su pianistu Bene Aperdannier, įrašė su jo kvartetu bolero, tango ir bosanovų albumą „Nomade“. Leidinys buvo nominuotas Vokietijos įrašų kritikų apdovanojimui, sulaukė daug liaupsių žiniasklaidoje, atvėrė dainininkei kelią į didžiųjų Europos džiazo festivalių scenas. Dabar ne mažesnė sėkmė lydi ir „Huellas“. Šį albumą taip pat pastebėjo ir spauda, ir radijo stotys.

„Jausmingumas turi naują vardą – Lily, o tokio dieviško, medaus saldumą primenančio balso jau seniai negirdėjome“, – žarsto pagyras dainininkei muzikos kritikai.