Šiam Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro renginiui suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas. Festivalis yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Liepos 14–17 dienomis tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Prie paminklo „Arka“ (didžioji scena), jomarke (Danės skvere, prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejys“), Meno kieme per keturias dienas vyks bemaž 50 įvairių renginių. Festivalio metu užsienio svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Nepamiršti bus ir Mažosios Lietuvos regiono folkloras, tradicijos, šio krašto amatininkai.

Dainos ant vandens

Festivalio pirmąją dieną, liepos 14-ąją, 16.30 val. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto) suskambės užsienio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių dainomis. 11-asis folkloro festivalis „parbėgs“ lydimas gausaus folkloro mėgėjų, puoselėtojų būrio bei pasitiktas klaipėdiečių šypsenomis, plojimais. Nuo pirmųjų rengtų festivalių auginta „Dainos ant vandens“ tradicija atgyja – festivalio dalyviai dainuos iš laivų. Festivalio organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras tikisi, jog šis reginys pritrauks ir vasarojančių turistų.

Trys parodos – Klaipėdai

Festivalio metu bus pristatytos net trys skirtingos parodos. Liepos 14 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidaryta Lietuvoje žinomo meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“ bei pristatyta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri bus eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose. Trečioji – proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25-mečiui skirta paroda prasidės liepos 15 d. 17.30 val. prie paminklo „Arka“. Šia išskirtine proga bus eksponuojami archyviniai fotokadrai.

Šeimų kiemas

Festivalio jomarke įsikurs „Šeimų kiemas“, kur tris dienas (liepos 15–17 d. 12–17 val.) vyks žaislininkų edukacijos, veiks tradicinių žaidimų aikštelė, triūs auksarankiai amatininkai. Prie „Žvejo“ skulptūros įsikursiančio „Šeimų kiemo“ šeimininkas – folkloristas, tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas – Jonas Kavaliauskas teigė, jog Klaipėdos krašte per įvairias šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Organizatoriai kviečia praleisti laiką su šeimomis bei dalyvauti tradicinėse pramogose.

Kameriniai koncertai

Etnoskanautojai kito šeštadienio vakarą bus laukiami Klaipėdos dramos teatre, kur juos įtrauks išskirtiniai renginiai. „Lino laikas“ – tai vientisas audio/videokūrinys. Judančio vaizdo projekcijai naudojamos fotografijos, su lino darbais susijusių atributų vaizdai (audiniai, prieverpstės ir pan.). Taip stebėtojams/klausytojams pamažu atskleidžiama praeito laikmečio dvasia, „lino kančia“. Su videovaizdais darniai jungiasi savitas sutartinių skambesys, nukeliantis nežinia kur – į praeitį ar ateitį? „Lino laike“ siekta išsaugoti sutartinių savitą intonavimą – archajišką artikuliaciją, siekimą balsus gerai „sumušti”, anot senųjų giedotojų, „susidaužti” kaip varpais. Tokį senovišką giedojimo būdą yra įsisavinusios grupės „Trys keturiose“ giedotojos, jau daug metų kartu giedančios sutartines. Projekto sumanytoja – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, vizualiosios projekto dalies autorė – Jurgita Treinytė-Jorė.

Durgesh Kanwal (tabla, darbuka, mušamieji), Kartikeya Vashisht (bambukinė fleita, dambrelis, įvairūs kiti tradiciniai indų pučiamieji instrumentai) – profesionalūs Indijos klasikinės instrumentinės muzikos propaguotojai. Jie yra gyvosios indų Raga muzikos tradicijos perėmėjai bei atlikėjai nuo pat jaunystės, ilgametės savo koncertinės veiklos metu kūrybiškai bendradarbiaujantys su daugelio pasaulio šalių bei tradicinių muzikos kultūrų atstovais. Muzikantų repertuare – indų klasikinė, tradicinė muzika bei improvizacinio pobūdžio kūriniai.

Skambės giesmės

Kiekviena tauta savo kultūroje turi neįkainojamų tradicinės liaudies kultūros paminklų. Giesmė – tai giedama malda, krikščionybės vaisius, skirtingas ir kartu išliekantis autentiškas tikėjimo turiniui. Šių metų folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“ bus puiki galimybė liepos 17 d. pasiklausyti autentiškų tradicinių liaudies giesmių, atliekamų profesionalų ir folkloro kolektyvų. Kiekvienas pasirodymas – savitas lobis, bylojantis apie tikėjimą per giesmę, apie tautos kultūrą ir pačią tautą. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) 12 val. – šv. Mišios už liaudies giesmininkus, po šv. Mišių – tarptautinis tradicinių giesmių koncertas.

Folkloro dirbtuvės ir mugė

Festivalio dalyvius ir svečius rengėjai kvies nepraleisti tradicinių folkloro dirbtuvių, kuriose visi atėjusieji turės progą pasimokyti Mažosios Lietuvos dainų, sutartinių, tradicinio vyrų dainavimo bei autentiškų norvegiškų šokių. Folkloro dirbtuvės – smalsiems ir siekiantiems žinių.

O festivalio „Parbėg laivelis“ jomarkas žavės tradicinių gaminių gausa ir grožiu, kvies pirkėjus prisiliesti prie gamybos proceso, supažindins su krašto tradicinių amatų meistrais. Jomarkas pasklis liepos 15–17 d. Danės skvero pakrantėje (prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejys“ ). Jomarke šeimininkausianti etnologė Gražina Kadžytė kvies į Klaipėdos krašte tradicišką kafijos gėrimą ir tuo metu kalbins Klaipėdos miesto kultūros žmones, įvairių iniciatyvų autorius, festivalio svečius.

„Pamatai“ – jaunimui

Liepos 15–16 d. senamiestyje, Dienovidžio skvere, vyks etnoveiksmas jaunimui „Pamatai“. Klaipėdos jaunimą ir ne tik jį į šį skverą kviečia Klaipėdos etnokultūros centro draugai – jaunųjų amatininkų gildija „Krikragaa“.

Visi laukiami ir tradiciniuose festivalio renginiuose – koncertuose, tradicinių šokių „Vožinyje“, pasidainavimuose, ir pirmą kartą rengiamuose – vakare prie lopšio visai šeimai, vyrų dainų koncerte bei teatralizuotoje Klaipėdos krašto karčemoje. Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs ne tik savo gerbėjus, bet ir etninę kultūrą atrandančius ir vis ieškančius žmones.

Visa programa – www.etnocentras.lt