Pereiti į pagrindinį turinį

Parodų rūmuose – pirmas vasaros gūsis

2015-06-05 10:40 diena.lt inf.
Skulptūra: Virginijos Babušytės-Venckūnienės mažosios plastikos kūrinys „Pilnatis“.
Skulptūra: Virginijos Babušytės-Venckūnienės mažosios plastikos kūrinys „Pilnatis“. / Organizatorių nuotr.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien 17 val. lankytojams duris atvers trys naujos parodos: „Mažoji plastika IV“, vilnietės Miglės Anušauskaitės komiksų „Dalyką“ ir „Klaipėdos architektūra 2014“.

Mažoji plastika

Respublikinė skulptūros paroda „Mažoji plastika IV”, kurios kuratorius – klaipėdietis dailininkas Saulius Bertuli, supažindins su šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis mažosios plastikos tendencijomis, naujovėmis, kryptimis. 30 dailininkų, kuriančių mažosios plastikos formas, atstovaujančių įvairiems Lietuvos miestams, skirtingoms kartoms bei mokykloms, parodai pateikė per 80 savo kūrinių. Kuratoriaus teigimu, savo išradingais darbais itin džiugina jaunieji dailininkai – tai teikia daug vilčių, kad ši dailės sritis toliau klestės ir nepraras aktualumo.

Kūrėjai, įgiję įvairių šiuolaikinio meno patirčių, jas savaip interpretuodami, dabartinei mažajai plastikai suteikė naujų meninių išraiškų. Kūriniai tapo įvairesni, laisvesni, išradingesni. Mažosios skulptūros, sukurtos iš skirtingų medžiagų, panaudojant įvairias atlikimo galimybes, įgijo netikėtumo ir patrauklumo elementų. Parodai pateikti darbai varijuoja nuo tradicinių bronzinių, medinių formų iki eksperimentų su stiklu, emaliu, buities daiktais bei kitomis mažiau tradicinėmis meninės raiškos priemonėmis.

Parodos eksponatai – tai skirtingų autorių minties išraiška, stilistika ir estetinis turinio krūvis, atspindintis kūrinių sumanymo prasmę ar autentiškumo žavesį. Žiūrovų kontaktas su mažosios plastikos kūriniais yra labai artimas, todėl, be idėjos ir medžiagos, mažojoje plastikoje labai svarbi atlikimo precizika. Greta bus eksponuojami autorių piešiniai, kurie suteiks parodai vieningumo ir pastovumo įspūdį. Visuma, leidžianti lyginti, gretinti, atsirinkti, atmesti, atskleis, kokią plačią mažosios plastikos sampratą demonstruoja kūrėjai. Anot S.Bertulio, skirtingo patyrimo bei mąstymo jauni ir vyresni menininkai savo kūryba parodo, kas šiandieninio meno beribėje erdvėje yra tikrai vertinga.

Komiksų išklotinė

O kitoje Parodų rūmų salėje nuo šiandien bus galima pamatyti „Dalyką“ – taip komiksų kūrėja M.Anušauskaitė pavadino savo darbų parodą.

Originalumo nestokojanti autorė ir gyvenime renkasi nešabloniškus kelius. Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigusi, magistrantūrai pasirinkusi semiotiką, kūrėja drąsiai neria į daugybę, atrodo, nesuderinamų sričių. Jai įdomu viskas – literatūra, kinas, šiuolaikinis menas ir moksliniai tyrimai, istorija... Smagiausia, kad humoro jausmu apdovanota Miglė visais savo potyriais dalijasi, suteikusi jiems komiksų pavidalą. Niekada profesionaliai piešti nesimokiusi kūrėja atrado savitą prieigą prie žanro ir nemažai prisidėjo, kad serijinių piešinių menas Lietuvoje įgautų vis didesnį populiarumą. Pernai jos kartu su Gerda Jord sukurtai grafinei novelei „10 litų“ prireikė pakartotino leidimo, o zino pavidalu išleistas komiksų rinkinys „I have no teeth“ akimirksniu tapo itin pageidaujama bibliografine retenybe.

Komiksų mėgėjai žino, kur ieškoti M.Anušauskaitės darbų. Tam skirtas jos kuriamas tinklaraštis „I have no teeth“, autorė bendradarbiauja su interneto svetaine „Šiaurės Atėnai“, jos ir G.Jord kino komiksai reguliariai skelbiami klaipėdietiškame kultūros portale Kulturpolis.lt ir kitur.

 „Tai ne pirmoji komiksų paroda Lietuvoje, bet, žinoma, kiekviena paroda yra unikali. Aš šį „Dalyką“ sumaniau daryti linksmą ir nepretenzingą, nors ir klasifikuotą. Skirstyti komiksus pagal temas nusprendžiau todėl, kad parodos lankytojams būtų lengviau aprėpti jų kiekį, – sakė M.Anušauskaitė prieš parodą Klaipėdoje. – Be to, man ir šiaip patinka skirstyti ir klasifikuoti dalykus.“

M.Anušauskaitė žadėjo, kad parodoje bus eksponuojami net autobiografiniai komiksai ir neapdoroti, eskiziniai kūriniai. Tai puiki proga susitikti su menininke ir susipažinti su autorine komiksų piešimo „virtuve“.

Architektūros erdvės

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta paroda ir renginių ciklas „Klaipėdos architektūra 2014” – trečioji tokio pobūdžio ekspozicija KKKC Parodų rūmų erdvėse. Praėjusiais metais architektūra „prabilo” į Klaipėdos žiūrovus šiuolaikinių technologijų kalba. Šiais metais ji grįžta prie savo ištakų.

Kasmetės parodos, apžvelgiančios praėjusių metų architektų darbus, svečiai – pirmoji Klaipėdos architektų laida. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto parengta baigiamųjų darbų ekspozicija bando drąsiai atsistoti šalia architektų profesionalų darbų. Pasak organizatorių, parodos tematinis tikslas – parodyti skirtumus ir ieškoti akademinės bei praktinės architektūros laukų sąlyčio taškų. Kontekstas tas pats – Klaipėdos miestas, bet priemonės ir išraiškos būdai skirtingi, šįkart siekiama grįžti prie architektūros amato pamatinio elemento – erdvės.

Jau tapo įprasta, kad pagrindinę parodą lydi architektūrai skirtas renginių ciklas. Šie metai – ne išimtis. Sėkmingai debiutavusios leidinių serijos „Architektūros gidas“ pristatymas – ne atsitiktinis. Po Vilniaus ir Kauno leidėjų taikinyje atsidūrė Klaipėda. Planuojama, kad Klaipėdos architektūros gidas bus išleistas per artimiausius kelerius metus. Plačiau apie tai leidinio autoriai ir leidėjai papasakos birželio 15-ąją LASKAO patalpose (Bažnyčių g. 6–1) vyksiančiame renginyje. Kito, jau Klaipėdos pokario urbanistikai skirto leidinio pasirodymas planuojamas kitąmet. Apie šį projektą leidinio sudarytojas dr. Tomas S.Butkus dalysis mintimis birželio 27 d. Kultūros fabrike, kur taip pat bus pristatytas architektų Dariaus Čiutos ir Tomo Gunskio meno projektas „PARA metras. Pararchitektūrinė rykštė”. VDA Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas po dvejų metų pertraukos Klaipėdoje vėl rengia mokslinę konferenciją. Šįkart ji vadinsis „Terra urbana“ ir bus skirta miesto architektūrai. Konferencijos metu I.Simonaitytės bibliotekoje birželio 26 d. institutas pristatys ir naujausią straipsnių rinkinį. Jo tema – urbanistinė architektūra, Lietuvos didžiųjų miestų centrinių dalių analizė ir sprendimo būdai. Kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu rengiamoje diskusijoje „Valstybės šimtmečio įamžinimas Klaipėdoje” architektai pabandys išprovokuoti miesto bendruomenę įžvalgoms apie artėjančio jubiliejinio įvykio reikšmę, jo paženklinimą uostamiestyje. Įvairiose uostamiesčio erdvėse parodos metu vyks ir kiti šiam ciklui skirti renginiai – ekskursijos, fotodirbtuvės, piešimo meninė akcija Atgimimo aikštėje,  Lietuvos architektūros studentų darbų, nagrinėjančių Klaipėdos miestą, paroda-konkursas, dokumentinių filmų, skirtų šiuolaikinei mūsų šalies architektūrai, premjeros Klaipėdoje, tradicinė architektų profesinė šventė liepos 1-ąją.

Visos trys parodos KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki liepos 19 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų