Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) kovo 6 d. 18 val. atidaromos trys naujos parodos: Alfonso Budvyčio (1949–2003) fotografijų paroda „Iškalbinga tyla“, Lino Jusionio tapybos paroda „Anapus laiko, laukiant, kol tai nutiks“ bei kuratorių Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus projekto „Remake, arba Meno terminalas: Melancholija.LT“ paroda. Po atidarymo vyks ekskursijos po parodas su kuratoriais ir autoriumi.

Alfonsas Budvytis (1949–2003) priskiriamas prie žymiausių ir savičiausių Lietuvos fotomenininkų. Lietuviškosios „nuobodulio estetikos“ klasikas, fotografavo tai, ką rado šalia savęs: fiksavo žmones, kuriuos sutiko, miestus ir vietoves, po kuriuos keliavo. Anot parodos kuratorės Danguolės Ruškienės, menininko fotografijų prigimtis yra dvilypė. Užfiksuotas vaizdas jose – spengiančiai tylus, meditatyvinis, gramzdinantis į gilius apmąstymus. Kartais melancholiškai švelnus, kartais užgauliai provokuojantis. Niekada – agresyvus, bet visada masinantis ieškoti atsakymų. Kad jį pažintum, suvoktum, galiausiai – perprastum.

Nuo 1994 m. A. Budvytis – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). 1995 ir 2001 m. jam buvo paskirta Valstybinė meno kūrėjo stipendija. 2002 m. už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija. Svarbiausi Alfonso Budvyčio fotografijų ciklai: „Vyrų skyrius Nr. 7“ (1984), „Mada“ ir „Vietnamas“ (1986), „Lietuvos kaimeliai“ (1988–1992), „Vilniaus vaizdai“ (1986–1992 m.), „Tylioji gamta“ (nuo 1991), „Juros periodo parko restitucija Goniūnų kaime“ (nuo 1998). Paskutinį kartą autoriaus paroda Klaipėdoje buvo surengta 1993 m.

Lino Jusionio parodos „Anapus laiko, laukiant, kol tai nutiks” pavadinimą padiktavo menininko tapybos darbų ciklas, eksponuojamas ir šioje parodoje. Anot autoriaus, jis sugalvotas kaip laiko nuoroda, apibūdinanti specifinę pasakojimo erdvę, kurią galima suvokti kaip vienijantį tapybos darbų faktorių. „Mane domina mintys, kurias mes projektuojame į vaizdinį, ir tai, kaip vaizdinys tuo pačiu metu jas priima ir joms priešinasi. Persekiojantys kasdienybės vaizdiniai, seni ar visai švieži prisiminimai ir motyvai iš daugiau ar mažiau žinomų istorijų naudojami konstruojant įsivaizduojamus peizažus, kurie tampa asmeninių patirčių projekcija“, – sako L. Jusionis.

Interviu su Linu Jusioniu rasite mūsų  portale http://www.kulturpolis.lt/

Kuratorių Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus pristatomas projektas „Remake, arba Meno terminalas: Melancholija.LT“ žaismingai apžvelgia Lietuvos šiuolaikinį meną ir šešiolika jo stereotipų – fenomenų ir menininkų. „Meno terminalas“ kalba apie bet kurio parodinio projekto pri(si)statymo problemą; apie tai, su kuo susiduria menininkas, institucija, kuratorius, parodai persikeliant iš vienos vietos ar konteksto į kitą – ar tuo metu keičiasi jos motto, manifestas, ar atsiranda pokyčių koncepcijoje, kas yra pridedama, o kas išnyksta? Paroda – tai bandymas sukurti universalią formulę, kurią naudodamas kiekvienas žmogus galės perprasti šiuolaikinio meno galvosūkius.

Išsamiau apie „Meno terminalą“ – projekto interneto svetainėje www.art-terminal.com. Paroda yra projekto „Pažink svetimšalį“, įgyvendinamo pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, dalis.

Parodos veiks iki 2015 m. balandžio 19 d.