Joje vienas ryškiausių Lietuvos grafikų pristato pastarųjų metų linoraižinių estampus iš grafikos ciklų, sukurtų Lietuvai reikšmingų žmonių jubiliejų, istorinių datų temomis, bei vandens dažų technika atliktus tapybos darbus.

Šis Klaipėdos dailininkas labiausiai žinomas kaip estampų ir ekslibrisų kūrėjas. Jis kuria linograviūros, oforto bei akvatintos technikomis. Ankstyvieji estampai – daugiausia linoraižiniai, kuriems būdingas natūrai artimas vaizdo traktavimas, drąsus, ekspresyvus raižinys, sodrios linijos ir faktūrų įvairovė, vėlesniuose kūriniuose dailininkas vis dažniau rinkosi oforto techniką. Pastaruoju metu A.V.Burba vėl pamėgo linoraižinį. „Manau, pasitvirtino kitos medžiagos, nei intymus ofortas, pasirinkimas. Raižant linoleumą, lengviau įveikiami didesni formatai, atspaudams būdingas monumentalesnis juodos ir baltos spalvų poveikis ryškiu, kontrastais, sakyčiau, kiek šiurkštesniu grafiškumu, ekspresija. Taigi tokia grafika efektyviau užvaldo erdves, patraukia dėmesį”, – savo pasirinkimą argumentavo dailininkas.

Pasak dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, „ekspresyviuose A.V.Burbos estampuose atsiskleidžia grafiko stilius, kuriame organiškai dera dinamika ir statika. Jo kūriniai pasižymi turtinga raižysena, veržliu štrichu, siautulingu juodos ir baltos spalvų dėmių žaismu. Pagrindinis dailininko kūrinių motyvas – monumentali ir dinamiška žmogaus figūra, dažnai vaizduojama sudėtingu rakursu, deformuota, apsupta daugybės perkeltinę prasmę turinčių objektų, detalių, ji pati tampa ženklu ar simboliu“.

Pagrindinis A.V.Burbos kūrinių personažas – žmogus: ar tai būtų grafikos ciklas, skirtas Kristijono Donelaičio jubiliejui, ar kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, ar naujausias tapybos ciklas „Smėlio žmonės”, pasufleravęs ir šios parodos pavadinimą. Pastarąjį ciklą menininkas pristato kaip regėjimus: „Kaip ir grafikoje, taip ir čia vaizduoju žmogaus figūrą. Tai – dienoraštiniai regėjimai. Be pradžios ir pabaigos, sunkiai įvardijami žodžiu. Jau seniai patyriau, kaip sunku įvardyti žodžiais tai, kas atsiskleidžia piešiniuose. Visa tai – tik laiko atkarpos, vaizdinių švystelėjimai, realių ar menamų, estetizuotų ar šiurkščių, žemiškų potyrių ekspresijos metamorfozė. Tarsi noras pagauti pro pirštus srūvantį smėlį. Tad ir pasakiau: visa tai – „Smėlio laikas“. Ir iš jo – „Smėlio žmonės“. To nesustabdomo vyksmo pilnos dienos, mėnesiai, metai. Šioje tėkmėje – tavo namai, kraštas, gimtinė, šalis. Šimtmečiai. Šimtmetis Lietuvai.“

A.V.Burba gimė 1943 m. birželio 27 d. Grūšlaukės kaime, Kretingos rajone. 1966–1971 m. studijavo tuomečiame Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) dailės pedagogikos specialybę. Jo mokytojai buvo J.Švažas, L.Lagauskas, V.Karatajus.

Nuo 1976 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 1980 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodinėje veikloje pradėjo dalyvauti nuo 1973 m., surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų šalyje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 300 jungtinių parodų. Menininko darbai eksponuoti Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje, Švedijoje, Kinijoje, Olandijoje, Suomijoje, Kuboje, pelnė gausybę prizų, premijų bei kitų apdovanojimų. A.V.Burbos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus ir Italijos Pizos universitetai, M.K.Čiurlionio galerija Čikagoje bei privatūs kolekcininkai.

A.V.Burbos kūrinių paroda „Smėlio žmonės“ KKKC Parodų rūmuose veiks iki kovo 25 d.