Uostamiesčio kino klube „8 ½“ kitą savaitę vilnietis kino režisierius Arturas Jevdokimovas pristatys savo naują filmą „Suokalbis“.

Filmuotas 1995-aisiais, užbaigtas tik pernai, jis praėjusį rudenį buvo parodytas Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.

„Suokalbis“ (originalus pavadinimas – „Suokalbio antologija“) – tai trumpametražis dokumentinis filmas apie būtais nebūtais pasakojimais apipintą kultinę Vilniaus kavinę „Suokalbis“, 1992-aisiais įsikūrusią sostinėje vietoje Lietuvos rašytojų sąjungos bufeto. 1995–1996 m. jos spindesys jau blanko, tačiau kavinėje vis dar rinkdavosi menininkai – skirtingo amžiaus, pripažinti ir nežinomi, studentai ir, žinoma, paprasti užklydėliai. Galbūt „Suokalbis“ buvo nuostabiausias baras pasaulyje; viešoji Vilniaus erdvė, kuri rimtai eksperimentavo su absoliučios laisvės idėja.

Pasak filmo režisieriaus, „Suokalbis“ buvo unikalus tuo, kad tai buvo savotiškas barų pasaulio katilas, kur galėdavai rasti visus – nuo gyvo klasiko iki advokato, muitininko, ministerijos darbuotojo ir atsitiktinio praeivio. Čia rinkdavosi rašytojai, dailininkai, aktoriai, filmininkai, žurnalistai, politikai, daktarai, teisėjai, degradai, depresijos aukos, nepritapėliai, bepročiai, genijai ir vidutinybės. Pradedančiam menininkui „Suokalbis“ buvo tikras lobis. Čia buvo galima susitikti, susipažinti ir pabendrauti su įžymybėmis, gauti užsakymą straipsniui, vertimui, recenzijai, duoti arba paimti interviu. Čia labai daug gerta ir šokta ant stalų. Bet kuris Vilniaus taksistas žinojo, kur yra „Suokalbis“. Kad čia gautumei išgerti, pinigų turėti nereikėdavo; užtekdavo patykoti, kol kas nors paliks savo gėrimą be priežiūros. Gėrimai iš tiesų nepriklausydavo juos įsigijusiems žmonėms, lygiai kaip ir cigaretės nepriklausydavo tiems, kieno burnose jos styrodavo. Tiek alkoholis, tiek tabakas „Suokalbyje“ tiesiog būdavo paleidžiami į apyvartą. „Suokalbio“ nebeliko 2010-aisiais. Kaip teigia filmo kūrėjai, jo pražūtis yra didesnis nuostolis Vilniui, nei daugelis pamanytų...

Filmas trunka 26 minutes ir 30 sekundžių. Gilesnių portretų, kaip teigė A.Jevdokimovas, žiūrovai jame neišvys, bet probėgšmiais čia pasirodo ir Aidas Marčėnas, ir Sigitas Parulskis, ir Jonas Strielkūnas, ir net Justinas Marcinkevičius.

A.Jevdokimovas yra ne tik „Suokalbio“ režisierius, bet ir montuotojas. Filmo operatorius – Rimvydas Leipus, antrasis operatorius – Vaidotas Digimas, garso režisierius – Vladimiras Golovnitskis. Filmo gamintojas – „Studio Kinema“.

A.Jevdokimovas studijavo televizijos režisūrą anuometėje Lietuvos konservatorijoje, baigė Š.Rustaveli teatro ir kino institutą Tbilisyje (Gruzija), stažavosi J.Meko filmų antologijos archyve Niujorke (JAV), įkūrė tarptautinį mažųjų kino formų festivalį „Tinklai“, jam vadovavo, sukūrė dokumentinių filmų, kuriuose – gyvenimo stebėjimas ir ironija.

A.Jevdokimovo filmo „Suokalbis“ pristatymas ir susitikimas su režisieriumi – vasario 10 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike įsikūrusiame kino klube „8 ½“.