Klaipėdoje vyksiantis spektaklis dedikuojamas 150-osioms rašytojo gimimo metinėms, kurias įvairiais renginiais šiemet prisimena ir švenčia Lietuva.

Literatūrologas Regimantas Tamošaitis apie šį spektaklį yra rašęs: „Nepaprastai gyvybinga aktorės Agnės Šataitės Severija: gaivališkas energijos proveržis derinamas su primityviojo žmogaus naivumu, kažkoks grubus ir nestilizuotas grožis išreiškiamas dinamiška scenine kūno kalba, siautulingais dvasios proveržiais.

Iš pradžių buvusi statiška iliustratyvi figūra, Severija po truputį atgyja, įsisiautėja ir nė vieno nepalieka abejingo. Ji visiškai atitinka Vaižganto vitališkojo žmogaus formulę ir yra spektaklio žvaigždė.“ Už šį vaidmenį aktorė 2015 m. yra pelniusi aukščiausią teatro apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių.

Spektaklyje žiūrovai kviečiami pailsinti dvasią, pasimėgauti klasika.

Kai aplinkui tiek daug informacijos ir šokiruoti siekiančios kūrybos, klasikinis Vaižganto kūrinys – tarsi priebėga nuo triukšmo ir chaoso.

„Kai aplinkui tiek daug informacijos ir šokiruoti siekiančios kūrybos, klasikinis Vaižganto kūrinys – tarsi priebėga nuo triukšmo ir chaoso. Tai lyg atokvėpis prisėdus ant suolelio prie lietuviškų marių, stebint paprastą, bet gražų vaizdą, giliai kvėpuojant, neskubant“, – sakė režisierė Gabrielė Tuminaitė.

Šiuo spektakliu režisierė siekė parodyti žmogaus širdies švelnumą, būdo gerumą, nelaimingą dalią.

Ji kalba apie tai, kaip socialinė padėtis, aplinka veikia žmogaus inividualumą, kaip visa tai nulemia jo gyvenimą.

Liūdna tai istorija apie dėdes ir dėdienes, kurie atspindi ne tiek giminystės ryšį, kiek socialinį santykį tarp ūkį paveldėjusių šeimininkų ir čia pasilikusių dirbti „dėdžių“.

Jų padėtis tarsi tarnų, samdinių ir šeimos narių, bet sunkesnė už samdinių, nes dirbama be atlyginimo, dažniausiai tik už „pavalgymą ir menką drabužį“.

Pagal apysaką sukurtoje režisierės G.Tuminaitės inscenizacijoje vaizduojami būtent tokie „dėdės“ ir tokios „dėdienės“: Mykoliukas – aktorius Vainius Sodeika, Severiutė – aktorė A.Šataitė ir Rapolas – aktorius Mindaugas Capas. Meistriška rašytojo ranka sukurti personažai, nors ir įstatyti į grubią baudžiavinio kaimo aplinką, sugeba labai giliai jausti, stebėti ir suvokti save, patirti aukščiausias būties akimirkas. Šis solidus režisierės G.Tuminaitės darbas – šiuolaikiška anų laikų Lietuvos kultūros, tapatybės, kasdienio gyvenimo refleksija.

Spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ taip pat bus galima pamatyti ir Naujųjų išvakarėse Vilniuje. Gruodžio 31 dienos spektaklio bilietai jau prekyboje.

„Maskaradas“ – šventė, vykstanti tik kartą per metus

Dar viena nuostabi naujiena uostamiesčio gyventojams – į Klaipėdą atvykstantis režisieriaus Rimo Tumino „Maskaradas“. Šis legendinis spektaklis iki šiol pritraukia pilnas žiūrovų sales, jis amžinai aktualus, jaudinantis, gydantis sielą. Šis, kaip ir dauguma kitų Vilniaus mažojo teatro spektaklių, yra apie siekį gyventi kitaip. „Norisi, bet neišeina: arba gyvenimas per trumpas, arba pernelyg daug smūgių, arba per sudėtinga istorija. Kai gyvenimas triuškina, lieka viltis. O tame vilties bokšte egzistuoja teatras, kurio misija – harmonizuoti pasaulį. Nieko nėra gražiau, kilniau, išmintingiau“, – sakė režisierius R.Tuminas.

Jeigu Michailo Lermontovo pjesėje „Maskarado“ veikėjai gyvena saloninį, rūmų gyvenimą, tai spektaklyje visus veikėjus režisierius R.Tuminas išveda iš komfortiškos aplinkos.

„Išviliojau juos į žiemą, ant ledo, kad jie neturėtų kur prisiglausti, kad bėgtų, čiuožinėtų, griuvinėtų. Michailas Lermontovas buvo aistringas, tą jo aistrą bandžiau perteikti veiksmu. Tai buvo pagrindinis dalykas kūrybinio proceso metu. Šis spektaklis – kaip M.Lermontovo dvikovos kulka, kuri po šūvio pataiko tiesiai į širdį. Kulkos skrydis į širdį trunka vos keletą sekundžių, bet spektaklyje tos sekundės išplėstos į keletą valandų“, – sakė spektaklio režisierius R.Tuminas, prasitardamas, kad „Maskarado“ užuomazgos yra jo vaikystėje. „Maskaradas“ – tarsi vaikystės spektaklis, kuriame dalyvauja dėdės, moterys, mokytojos, mūsų pirmosios meilės, mūsų pirmieji pavydai, išdavystės, simpatijos... Pamenu, kaip žengdavau mokytojos, kurią buvau slapta įsimylėjęs, pėdomis, įmintomis sniege... Nueidavau ilgą kelią.“

„Maskaradas“ bus rodomas gruodžio 3 dieną Klaipėdoje, Žvejų rūmuose. Nuostabi proga dalyvauti tikroje teatro šventėje, kurią Vilniaus mažojo teatro aktoriai šiemet surengs uostamiestyje. Spektaklyje vaidins Arvydas Dapšys, Indrė Patkauskaitė, Vytautas Rumšas, Agnė Šataitė, Mindaugas Capas, Gediminas Girdvainis, Almantas Šinkūnas, Edmundas Mikulskis, Larisa Kalpokaitė, Agnė Kiškytė, Tomas Stirna, Jonas Braškys, Tomas Stirna, Tomas Kliukas, Balys Latėnas, Jūratė Brogaitė, Rasa Jakučionytė. Bilietai jau prekyboje.