Sausio 15-ąją klaipėdiečiai kviečiami burtis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Po gausybės kitų mieste tądien vyksiančių renginių, skirtų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 92-osioms metinėms, čia nuskambės šventinis Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas.

Liaudies dainų intonacijomis

Pasak tradicinio renginio organizatorių, šiemet koncerte, kuris prasidės 18.30 val., aidės rinktinė lietuvių kompozitorių muzika – Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondas: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Balio Dvariono, Juozo Tallat-Kelpšos, Algimanto Bražinsko kūriniai.

Romantinei muzikai būdingi improvizaciniai, emocingi, melodingi pasažai šventinio koncerto klausytojams perteiks puikiai pažįstamų lietuvių liaudies dainų intonacijas. Skambės M.K.Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Bėkit bareliai“, skaidrios harmonijos ir spalvingų orkestruočių B.Dvariono kūriniai – pjesė styginių orkestrui bei ištrauka iš operos „Dalia“.

Ne viena dabar mums žinoma lietuvių liaudies daina siekia tolimiausią praeitį. Tokia yra „Bėkit, bareliai“ ir daugelis kitų koncerte skambėsiančių harmonizuotų lietuvių liaudies dainų.

Gerai suprasti tegali lietuvis

Amžininkų teigimu, pats M.K.Čiurlionis dainą „Bėkit, bareliai“ labai mėgo, ją manė esant lietuviškos tautiškos melodijos šedevru, pritaikė chorui, pagal ją sukūrė variacijas fortepijonui. Apie šią dainą jis rašė: „Tokių melodijų yra daug. Gerai jas suprasti ir jausti tegali lietuvis, ir tai išgirdęs kur laukuose, kai dainininkas neprašytas, nelieptas, pats sau dainuoja. Kažkoks keistas skundas, raudojimas, ilgesys, širdies ašaros girdėti. Tokios tos senosios mūsų dainos“.

Koncertą papuoš lietuvių chorinės muzikos puoselėtojo ir kūrėjo S.Šimkaus Mažosios Lietuvos himnu tituluojamas kūrinys „Lietuviais esame mes gimę“, J.Tallat-Kelpšos „Mano sieloj šiandien šventė“.

A.Bražinsko miuziklo „Pagramančio šnekučiai“ fragmentuose skleisis geriausios lietuvių tautinės charakteristikos: optimistiškas požiūris į gyvenimą, puikus humoro jausmas, laki vaizduotė, linksmumas, kūrybiškumas, kova už laisvę.

Įamžino ir miuzikle

Mažosios Lietuvos ir didžiosios krašto dalies paribiu nusidriekęs Pagramančio kraštas gali pasigirti nuostabia gamta, Akmenos ir Jūros upių santaka, slėniais, piliakalniais. Neatsitiktinai šio krašto tarmės ir žmonių išskirtinumą bei optimistinį požiūrį į gyvenimą įamžino ir scenos kūrėjai. Pagal P.Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“ kompozitorius A.Bražinskas ir libreto autorius Antanas Drilinga sukūrė miuziklą „Pagramančio šnekučiai“. 1976 m. sceną išvydęs Kauno muzikiniame teatre jis tapo vienu pirmųjų šio žanro pastatymų Lietuvoje ir vienu populiariausių to laikmečio spektaklių. 1999 m. maestro Stasys Domarkas „Šnekučius“ perkėlė ir į Klaipėdos muzikinio teatro sceną. Vos prieš metus naują gyvenimą šiam kūriniui (šįsyk „Žemės paukščių“ vardu) suteikė ansamblis „Lietuva“.

Šventinio koncerto programą, kurią rengia Klaipėdos muzikinis teatras, atliks jo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Dainius Pavilionis) ir choras (vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), solistai Valerija Balsytė, Jadvyga Grikšienė, Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė, Šarūnas Juškevičius, Mindaugas Gylys, Kęstutis Nevulis, Virginijus Pupšys, Artūras Kozlovskis. Diriguos Klaipėdos kultūros magistras S.Domarkas. Renginys nemokamas. Kvietimai platinami teatro kasoje.