Namus ir tikrąją meilę uostamiestyje suradusi estrados atlikėja Aušrinė Gerikienė į klausimą, kaip gyveni, šiandien atsako su šypsena – puikiai. Daugeliui Tikrosios išdykėlės vardu žinoma dainininkė tikina neturinti kuo skųstis ir išgyvenanti iš savo koncertinės veiklos. "Vietos po saule užtenka visiems", – šyptelėjo Aušrinė, vis dėlto pripažinusi, jog jos kelyje būta ir netikėtų vingių.

Emigrantai – nereali publika

Neseniai iš Didžiosios Britanijos grįžusi moteris pasidžiaugė ne tik surengusi 6 pasirodymus emigravusiems tautiečiams, bet ir aplankiusi svečioje šalyje gyvenantį sūnų.

"Koncertavau ir Londone, ir už jo ribų. Žmonės – nerealūs, visi išsiilgę lietuviškų dainų, toks įspūdis, kad po sunkių darbų jie ateina kaip reikiant išsikrauti. O Lietuvoje publika, matyt, viskuo persisotinusi, labai dideliu džiaugsmu ar entuziazmu netrykšta, nebent pasirodai kažkur mažesniuose miesteliuose, bendruomenėse", – kalbėjo Aušrinė.

Koncertuoti į Angliją Tikroji išdykėlė vyksta bent dukart per metus. Tačiau, kaip juokavo atlikėja, labiausiai prisigastroliuoja Lietuvoje.

"Kiekvieną savaitgalį vis kažkur važiuoju – tai į Kauną, tai į Vilnių, štai neseniai buvau Jurbarke. Koncertuoju ir klubuose, ir jubiliejuose, gimtadieniuose. Aišku, įdirbis duoda savo – dainuoju 20 metų, turiu savo publiką, gerbėjus, tad man veiklos ir uždarbio užtenka", – kalbėjo Aušrinė.

Moteris svarstė, jog galbūt dėl honorarų padejuojantys atlikėjai tiesiog turi per didelį apetitą.

"Nėra taip, kad tie honorarai skirtųsi labai žiauriai, gal kokiais keliais šimtais litų, juk pasišnekame vieni su kitais, pabendraujame", – šyptelėjo pašnekovė.

Nepabuvo kirpėjėlė

Prieš 16 metų Klaipėdoje apsigyvenusi kaunietė tikino, kad jai visada patiko šis miestas. Be to, vasaromis šiaip ar taip koncertinė veikla persikeldavo į pajūrį.

"Klaipėdoje jaučiuosi labai gerai, čia mano draugai, čia visas mano gyvenimas. Žinoma, iš pradžių buvo nelengva. Atvažiavau, nuomojausi butą, teko ir barmene padirbėti, nes tuo metu labiau buvau žinoma Kaune, o kai atsikrausčiau į Klaipėdą, reikėjo laiko, kad įsitvirtinčiau kaip atlikėja", – pasakojo Tikroji išdykėlė.

Aušrinė prisiminė, jog buvo metas, kai bent penkerius metus ji buvo išvis nutraukusi koncertinę veiklą.

"Svarsčiau, kad reikėtų kažką pakeisti gyvenime, gal kiek buvau ir pavargusi nuo tos veiklos. Tuo metu bandžiau būti ir kirpėja, ir sekretore, baigiau specialius kursus. Ištraukdavau po pusę metų, metus – na, ne mano. Kai dirbau kirpykloje, šeimininkė sakydavo: "Nesuprantu, ko tu ateini į darbą – tu čia daugiau išleidi nei uždirbi". Būdavo, nėra klientų – nuleki tai bandelių, tai tortuko, tai kavytės, tai šampaniuko. Man reikia bendravimo, linksmybių. Be to, vis tiek negalėjau pabėgti nuo tų koncertų, vis paskambindavo kas nors ir paprašydavo padainuoti. Galiausiai ir vyras pasakė – visą gyvenimą dainavai, tai gal ir toliau dainuok", – juokėsi moteris.

Meilė truko vienerius metus

Atlikėjos karjerą Aušrinė pradėjo dar studijuodama operinį dainavimą Kauno J.Gruodžio konservatorijoje.

Ar dėstytojai neduodavo velnių, sužinoję, jog jų studentė vėlyvais vakarais linksmina Kauno barų publiką? "Truputį pabardavo, bet suprato, kad reikia pinigų, buvau jauna vieniša mama, auginau mažą sūnelį", – prisipažino pašnekovė.

Tokia buvo pirmosios nelaimingos, o kaip dabar pripažįsta Aušrinė, ir kvailos meilės kaina.

"Kai tuokėmės, man buvo 19, o jaunikiui – 17 metų. Sakyčiau, pasidaviau madai, visos tekėjo ir man labai reikėjo. Praėjo metai laiko ir išsiskyrėme. Vis galvodavau, kada sutiksiu tą savo princą ant balto žirgo. Ir sutikau – Klaipėdoje", – šypsojosi atlikėja.

Dabartinis Aušrinės vyras neturi nieko bendra nei su muzika, nei su pramogų verslu. Kaip juokavo pašnekovė, todėl jam su tokia moterimi gyventi įdomu, tik kartais vargina žmonai rodomas gerbėjų dėmesys.
Beje, būtent atlikėjos sutuoktinis pamėtėjo kadaise garsiai nuskambėjusios istorijos, neva Tikroji išdykėlė ir Eugenijus Ostapenka – pora, idėją.

"Tai buvo tiesiog "komercinis projektas". Eugenijus gyveno kaimynystėje, dažnai lankydavosi mūsų name esančioje parduotuvėje. Vyras ir sako – pavaidinkite juokais porą, ir tau bus reklama, ir jam. Bet kai draugai pradėjo skambinti ir klausinėti, ką čia tavo žmona išdarinėja, pasakė – viskas, stabdykite, daugiau jokių projektų ir cirkų su Ostapenka", – kvatojo pašnekovė.

Aušrinė prisipažino, jog nors šiandien su E.Ostapenka jos keliai beveik nebesusikerta, su neseniai praėjusiu gimtadieniu buvęs "kavalierius" jos pasveikinti neužmiršo.

Bijodavo pamiršti žodžius

Pašnekovė neneigė, jog menkai ją pažįstantiems žmonėms būna netikėta sužinoti, jog atlikėja yra baigusi operinio dainavimo studijas. Ir nors įgytos žinios buvo vertingos, anot Aušrinės, operos soliste ji save vargiai įsivaizdavo.

"Turbūt ne mano būdui – per daug viskas rimta. Studijas baigėme kartu su Ryčiu Cicinu, kuris nuėjo dirbti į Muzikinį teatrą, bet greitai iš jo pabėgo. Beje, mažai kas iš ragavusiųjų operinio dainavimo gali imtis estrados, vis tiek dainuoja "pastatytu" balsu. Tačiau aš tai įtakai nepasidaviau", – kvatojo Tikroji išdykėlė.

Pašnekovė prisiminė, jog anuomet dainuoti pagal fonogramą būdavę populiariau nei gyvai. "Gyvo garso beveik ir nebūdavo, pasileisdavome kasetes ir dainuodavome. Pamenu, Fara (grupės "Rondo" siela Aleksandras Ivanauskas – Red.) sakydavo: "Nesuprantu, kaip jūs galite pagal tą fonogramą dainuoti, juk gali ir nepataikyti", – šypsojosi Aušrinė. – Man patiko jo požiūris į tai, supratau, kad reikia pradėti dainuoti gyvai, prisiversti tai daryti, nes didžiausia mano baimė buvo pamiršti žodžius. O paskui pajaučiau dainavimo gyvai kaifą – visai kitas reikalas. Tai didžiulis malonumas, kiekvieną kartą tą pačią dainą gali sudainuoti vis kitaip."

Pašnekovė prisipažino su dideliu smalsumu stebinti ir įvairius muzikinius konkursus bei griežtai vertinanti dalyvių pasirodymus.

Tačiau paklausta, ar pasiryžtų avantiūrai sudalyvauti kad ir "Auksinio balso" projekte, Aušrinė tik nusijuokė: "Oi, kur jau ten man. Aš ir taip sakau, kad mano balsas auksinis. Tegu tokiuose projektuose savo jėgas bando jaunimas".

Kauno mafijos kronikos

Prisimindama savo karjeros pradžią, Aušrinė ne viename interviu pusiau juokais, pusiau rimtai yra sakiusi, jog pusė jos buvusių klausytojų šiandien tūno už grotų.

Tais metais atlikėjai išties yra tekę dainuoti garsiajame Kauno "Vilijos" restorane, kuris siejamas su Henriko Daktaro vardu, atitinkamai ir nusikalstamo pasaulio atstovų publika.

"Žinoma, iš pradžių būdavo kiek nejauku. Bet mūsų buvo nemaža komanda – ir "Rondo", ir Ligitas Kernagis, ir Ramūnas Difartas. Turėjome šou programą su šokėjais, buvo ir žmonės, atsakingi už apsaugą. Tik tiek, kad didžioji publikos dalis būdavo vyrai", – prisiminė pašnekovė.

Anot Aušrinės, ypatingų reikalavimų atlikėjams pramogautojai nekeldavo, išskyrus tai, kad norėdavo klausytis lietuviškų bei rusiškų dainų.

"Esu ir aš girdėjusi įvairių istorijų, bet man neteko nei per langą ropštis, nei nuo ko nors bėgti. Nors vieną kartą vyrai ne juokais išgąsdino – išsinešė iš restorano ant rankų ir išsivežė. Tiesiog vienas vyriškis buvo tiek apsvaigęs, kad supainiojo mane su savo sutuoktine. Kol važiavome, šiaip ne taip jį įtikinau, kad nesu jo žmona, tada vairuotojas apsisuko ir parvežė mane atgal", – šiandien šypseną keliantį įvykį prisiminė Aušrinė.

Į praeitį nesižvalgo

Pašnekovė prisipažino, kad nostalgijos šiam gyvenimo periodui nejaučia ir apskritai nemėgsta gyventi senais laikais.

"Pinigai, žinoma, buvo visai kitokie – tuo metu uždirbau turbūt daugiausia. Tačiau kadangi buvau jauna, norėjosi pramogauti, nusipirkti naujų sceninių drabužių, kaip ateidavo tie pinigai, taip ir išeidavo. Turėdama dabartinį supratimą ir patirtį, be abejo, būčiau elgusis kitaip, būčiau tuos pinigus kažkur investavusi, kad ir į nekilnojamąjį turtą. Beje, labai norėjau turėti savo įrašų studiją, bet po to nusprendžiau – tegu tą darbą dirba tas, kas jį geriausiai išmano", – šypsojosi atlikėja.

Pašnekovė prisipažino šiandien didelių planų, svajonių nepuoselėjanti, nebent dar iki Naujųjų metų norėtų surengti koncertinės veiklos 20-mečiui skirtą koncertą ir sykiu šiaip progai išleisto albumo pristatymą.

"Dabar tiesiog gyvenu ir džiaugiuosi gyvenimu. Suplanuota daug koncertų – iki Naujųjų neturėsiu faktiškai nė vieno laisvo savaitgalio", – kalbėjo atlikėja.

O senai Aušrinės svajonei atsikratyti su ja suaugusio sceninio vardo, regis, išsipildyti nelemta.

"Kai muzikos leidybos firma jį priklijavo, taip ir prilipo visam gyvenimui. Kažkada buvau Išdykėlė, bet apsipykome su leidėju, ir jis nebeleido naudotis šiuo vardu, susirado kitą Išdykėlę. Tada kolegos ir patarė pridėti žodelį "tikroji", o galiausiai ta laikinoji Išdykėlė dingo. Šiandien norėčiau būti tik Aušrinė, buvau net pasivadinusi Aurora, bet kur tau – supratau, kad niekur nepabėgsiu, net ir močiutė būsiu Išdykėlė", – kvatojo atlikėja.