Etnografinėje parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 Mažosios Lietuvos eksponatų, susijusių su lietuvininkų apranga, tautiniais simboliais, gyvenimo būdu. Joje pristatomos išskirtinės kilnojamosios kultūros vertybės iš įvairių Lietuvos institucijų ir šišioniškių šeimų. Pirmą kartą į Klaipėdą atvežta visa delmonų kolekcija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (33 vnt.). Taip pat čia galima apžiūrėti ir kitų Lietuvos muziejų vertingiausius Mažosios Lietuvos eksponatus: išskirtinę XIX a. lietuvininkės puošmeną – baltą drobulę su perdrobulyje išsiuvinėtais unikaliais ženklais ir simboliais, originaliai nušlifuotus XIX a. 2-osios pusės gintaro karolius (70 cm ilgio, suverti iš 45 karoliukų) iš Rytprūsių, lietuvininkių juostas, kuriose – ne tik saviti simboliai, bet ir žodiniai tekstai, gausią pirštinių kolekciją, XIX a. – XX a. pr. Tilžės lietuvininkių prijuostes ir kt.

MLIM archyvo nuotr.

Parodoje lankytojai turi progą pamatyti, kaip tradicinių drabužių komplekte buvo derinamos spalvos, sužinoti, kokie kostiumo elementai siūti iš pirktinių, o kokie – iš namuose austų medžiagų, kuo skiriasi tautinis ir istorinis kostiumas.

Parodos uždarymo programoje – trys vaizdinės prezentacijos ir diskusijos: 12 val. – „Pelkininkų apranga ir gyvenimo būdas“, dalyvaujant Laimai Virginijai Mačėnienei ir vabališkiams; 13 val. – „100 vertingiausių kilnojamųjų kultūros vertybių iš parodos „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“, kurias pristatys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė; 14 val. – „Kiek siuvinėjimo kryželiu būdų mokėjo lietuvininkės?“ – apie siuvinėjimo kryželiu technikas ir delmonų siuvinėjimo paslaptis pasakos rankdarbių meistrė Irena Šukytė-Ungaro.

MLIM archyvo nuotr.

Kiekvienas susitikimas ir teminis pokalbis bus užbaigiamas kafijos puodeliu.

Dalyvavimas – nemokamas, įėjimas – laisvas, registruotis į renginį nereikia.

Paroda muziejuje veiks iki vasario 7 d.