Koliažai ir dekoliažai

„Grožio kontūrai“ – Benignos Kasparavičiūtės, Dariaus Vaičekausko ir Kęstučio Šapokos koliažų, asambliažų ir dekoliažų paroda. Jos kuratoriai – patys autoriai. Paroda veiks iki spalio 15 d.

Augant visuomenės kultūringumui bei materialinei gerovei, vystantis mokslui ir technikai, kylant gyventojų išsilavinimo lygiui, lygiagrečiai nuolat plečiasi ir meno socialinio reikšmingumo sfera. Šiuolaikinis menas įvairiais aspektais atspindi žmonių santykį su tikrove. O tobulėjančios informacinių technologijų priemonės meną padaro prieinamą žmonėms iš skirtingų visuomenės sluoksnių. Menas darosi kasdieniu žmonių poreikiu, jų darbo ir poilsio rėžimo dalimi. Todėl brandaus kapitalizmo sąlygomis ypač rūpinamasi estetiniu visuomenės auklėjimu. Estetinis auklėjimas – didina visuomenės kultūrinį išprusimą, ugdo visuomeninį (kultūrinį) jos aktyvumą bei pilietinį sąmoningumą.

Plėtojant teorinius ir praktinius estetikos tyrimus, paliečiami ir kai kurie bendrieji pasaulėžiūriniai ir ideologiniai klausimai; polemizuojama su nemarksistinėmis estetikos teorijomis, kurių dalis atspindi buržuazinę ideologiją. Taigi, estetika, kaip ir kitos humanitarinės mokslo disciplinos, aštrios ideologinės kovos sūkuryje.

Polemika su nemarksistine estetika ir daugelio jos teiginių kritika nėra tapati jos neigimui ar ignoravimui. Šiuolaikinėje nemarksistinėje estetikoje keliama nemažai realių ir svarbių probleminių klausimų, atspindinčių esminius meno specifikos ir žmogaus estetinio santykio su tikrove aspektus. Todėl, pastarąją estetiką vertinant nemarksistiškai, svarbu atskirti realias problemas nuo netinkamos, dažniausiai idealistinės jų iškėlimo ir sprendimo metodologijos.

Apie tai rašoma Broniaus Kuzmicko sudarytoje knygoje „Grožio kontūrai. Iš XX amžiaus užsienio estetikos“ (Vilnius, leidykla „Mintis“, 1980 m.), kuri tapo šios parodos koncepcijos atspirties tašku.

Anot autorių, augantys mūsų visuomenės kultūriniai poreikiai ir estetinio auklėjimo aktualumas, formuojant harmoningą asmenybę, paskatino parengti šią asambliažo, dekoliažo ir koliažo estetikos parodą-antologiją. Joje reprezentuojamas XX‒XXI a. Lietuvos socioestetinis mentalitetas, pateikiami būdingiausi įvairių jo krypčių, srovių bei mokyklų pavyzdžiai.

Organizatorių nuotr.

Daugiau erdvės jaunimui

Šį penktadienį lankytojams duris atversianti „Kintanti talpykla“ / „The Parametric Cache“ – projekto „Šiuolaikinės grafikos erdvės“ jungtinė paroda. Šeštadienį 11 val. KKKC Parodų rūmuose vyks susitikimas su parodos kuratore Milda Dainovskyte. Ji ves ekskursiją po parodą, pasidalys parodų kuratorystės patirtimi. Paroda veiks iki spalio 22 d.

„Šiuolaikinės grafikos erdvės“ – tai jau trečius metus vykstantis projektas, kurio tikslas skatinti kūrybiškumą ir jaunimo įsitraukimą į kultūrinius procesus. Didžioji dalis jaunųjų menininkų turi didelę motyvaciją kurti ir tobulėti, bet dažnai jiems stinga erdvių, kuriose jie galėtų pristatyti savo kūrybą draugiškoje, profesionalioje bendraminčių bendruomenėje.

„KKKC Parodų rūmų erdvės atviros ne tik profesionalams, bet ir augantiems menininkams, kurių kūryba žiūrovus dažnai priverčia suklusti ir pažvelgti į save, meną ir kūrybą iš kitos pusės“, – teigė projekto iniciatorė ir vadovė Agnietė Skirmantienė.

Parodoje „Kintanti talpykla“ / „The Parametric Cache“ meno darbus pristatys jauni, bet pažengę menininkai: Gabijos Pernavaitės ir Žygimanto Bėronto duetas „allsofeatherlightseven“, Dovydas Laurynaitis, Eglė Ruibytė, Gediminas G. Akstinas, Jeronimas Mantvydas Seibutis, Morta Jonynaitė, Mykolas Sauka, Rokas Janušonis ir Vilius Dringelis.

Parodą kuruoja M. Dainovskytė – kuratorė ir menininkė. M. Dainovskytės kuruojami projektai dažniausiai pristatomi ypatingose erdvėse, išsiskiriančiose savo architektūra. Ji ne vieną kuratorinį sumanymą realizavo regionuose. Savo pačios kūrinius M. Dainovskytė grindžia istorinių archyvų medžiaga, pasitelkdama vietos kontekstą ir konkrečias teritorijas, net kvapus.

Istorinės atminties dvelksmas

Matyt, neatsitiktinai šiai jungtinei parodai Klaipėdoje buvo pasirinkta KKKC Parodų rūmų dalis, išsiskirianti savo archajine architektūra. Jaunųjų menininkų darbus bus galima apžiūrėti Parodų rūmų Fachverko ir šalia esančioje Konferencijų salėse.

Fachverkas jau savaime sufleruoja specifinės istorinės atminties dvelksmą. Parodos kuratorė priminė, kad išlikusi fachverkinės architektūros pastato dalis mena čia buvusį grūdų, o vėliau – trikotažo laikymo sandėlį. Saugojimui projektuota erdvė tam tikru požiūriu ir dabar neprarado savo pirminės paskirties, tapo meno talpykla.

Parodoje pristatomi skirtingose srityse kuriančių menininkų darbai: tekstilės, skulptūros, keramikos, drožybos, dizaino objektai. Autoriai įkvėpimo semiasi iš industrinių, funkcinių erdvių, specifiškų savybių, telkiasi archajiškas technologijas, medžiagas ir apdirbimo būdus. Parodos kuratorės supratimu, būtent tokioje vietoje „drėgmė skverbiasi į tankų medienos kūną iš šilto, nešvarios prigimties molio. Įsigeria į rankas ir kojines, plaukus, kilimus ir paliktą popierių. Taip stiprindami vienas kitą – plečiasi, o vėliau traukiasi vienas nuo kito. Kol amžiams sujungia savo savybes į tvirčiausią tinklą. Tai – talpykla, akimirkoms kurios niekada nenudžius laiko vandenyse“.

KKKC Parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2) atviri lankytojams trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).