Anot organizatorių, ši šventė yra prasmingas ir reikšmingas Klaipėdos kultūrinis vyksmas, vainikuosiantis miesto istorinės praeities ir mūsų dienų gyvenimo patirtį.
Dainų šventės rengėjai – uostamiesčio chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Žvejų rūmais, Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos chorų sąjunga.
„Vakarų krašto dainų šventė, kuri vyks kitą savaitgalį, birželio 10–11 d., dabar mums – didžiausias iššūkis. Šiuo metu tam ruošiamės, nes šiemet užsiregistravo labai daug dalyvių. Galima teigti, kad po pandemijos Dainų šventės atsigauna“, – pasidžiaugė Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.
Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkės Emilijos Medutės teigimu, į Klaipėdą planuoja atvykti per 7 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.
Esą jie ir toliau registruojasi ir dabar matyti, kad šiais metais dalyvių Dainų šventėje bus daugiau nei pernai.
Galima teigti, kad po pandemijos Dainų šventės atsigauna.
Prieš metus vykusioje šventėje dalyvavo apie 6 tūkst. dalyvių.
Miestui bus nemenkas iššūkis priimti tokį skaičių šventės svečių.
Kadangi pagrindinė šventės diena yra birželio 11-oji, dalis dalyvių į Klaipėdą atvyks tik vienai dienai – jie atvažiuos ryte į generalinę repeticiją ir po šventės važiuos namo.
Šokių ansambliai ryte prieš koncertą jau nebeturės laiko repetuoti, tad į Klaipėdą atvyks išvakarėse, birželio 10-ąją, į generalinę šokėjų repeticiją.
Per tūkstančio žmonių apgyvendinimas yra organizuojamas miesto mokyklose.
„Turime apie 50 savanorių, kurie padės eisenos metu ir kitur. Šiemet šventės dalyvių eisena rikiuosis Atgimimo aikštėje ir žygiuos į Vasaros estradą. O Vasaros estrada tikrai atlaikys tokį dalyvių skaičių, ne tiek atlaikė“, – šypsojosi E. Medutė.
Anot organizatorių, nuo seno Klaipėdos kraštas garsėja turtingomis Dainų švenčių tradicijomis.
Dar Vydūno, Antano Vaičiūno, Stasio Šimkaus, Adomo Brako ir kitų lietuvių šviesuolių pastangomis Dainų šventės tapo visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo išraiška.
Naujausi komentarai