Prieš keturis mėnesius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre prasidėjęs edukacinis projektas „Šokio talentų dirbtuvės“ pasiekė kulminaciją: šokio spektaklio pagal pasaką „Pelenė“ premjera – jau šį sekmadienį.
Įvairius šokio stilius propaguojantys talentingi vaikai visą pavasarį turėjo galimybę burtis po Muzikinio teatro stogu, mokytis iš profesionalių šokėjų ir kartu su jais kurti šokio spektaklį vaikams „Pelenė“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką.
Gegužės 25 d. įvyksiančios premjeros nekantriai laukia edukacinės programos sumanytojai ir daugiau kaip pusšimtis jaunųjų šokėjų. Tikimasi, kad šis spektaklis taps ryškiausiu teatre vykstančio šiųmečio Jaunųjų talentų festivalio akcentu.
Idėją pasiskolino iš britų
Pasak Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pavaduotojos menui Editos Lubickaitės, edukaciniu projektu buvo siekiama gerąją užsienio teatrų praktiką pritaikyti Lietuvoje, sudaryti sąlygas vaikams susiburti teatre, skatinti jų užklasinę edukacinę veiklą. „Šokio talentų dirbtuves“ įgyvendinti ėmėsi įvairių šokio meno iniciatyvų mieste pradininkė, baleto šokėja Inga Briazkalovaitė.
„Noras kurti spektaklį su gabiais Klaipėdos vaikais kilo prieš daugiau nei penkerius metus, tik tuomet nežinojau, kaip praktiškai tai realizuoti, – sakė edukacinės programos sumanytoja. – Kuomet mano mokinė Nerija Eimutytė pateko į projektą „London children ballet“ (Londono vaikų baletas), vykstantį jau kelis dešimtmečius, supratau, kad mano vizija teisinga ir atėjo laikas ją įgyvendinti čia, Klaipėdoje.“
Atostogų metu apie tai užsiminusi bičiulei Vaivai Jokužienei, šokėja rado sau idėjinę bendražygę, kuri ėmėsi spektakliui sukurti kostiumus ir senografiją.
„Esu dėkinga ir teatro vadovybei, visiems žmonėms, kurie manimi patikėjo bei ryžosi pradėti šį projektą dar tuomet, kai finansavimo šaltiniai buvo išties migloti“, – kalbėjo I.Briazkalovaitė.
Projekto metu jai talkino ir kolega šokėjas Ričardas Jankevičius.
Plytas jungė cementu
Pirmajame „Šokio talentų dirbtuvių“ atrankos etape šokėjams profesionalams iš visų norinčiųjų dalyvauti teko išrinkti 57 gabiausius vaikus, antrajame – jiems buvo skirstomi vaidmenys. Taip šokio spektaklyje „Pelenė“ atsidūrė 7–14 metų amžiaus klasikinio baleto, pramoginių šokių, hiphopo, meninės gimnastikos atlikėjai, projekte turėję galimybę susipažinti su skirtingomis šokio meno sritimis.
„Pelenės istoriją žino kiekvienas, todėl ilgų svarstymų, kokį kūrinį rinktis, nebuvo. Ir aš pati, dar būdama vaikas, M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje esu šį baletą daugybę kartų šokusi. Norom nenorom mūsų spektaklyje realizuojamos geriausios įvairių „Pelenės“ pastatymų idėjos. Tiesa, jas teko perdirbti, pritaikyti vaikams, turintiems skirtingą pasirengimą“, – apie „Pelenės“ kelią į sceną pasakojo I.Briazkalovaitė.
Be vaikų, spektaklyje pasirodys trys profesionalai – teatro baleto trupės šokėjai Ana Buchovska-Zamulskienė (Fėja) ir Simonas Laukaitis (Princas) bei choro artistė Pranciška Kurmanskienė (Pamotė). Kaip sakė choreografė, „plytoms reikėjo cemento“.
„Šokio talentų dirbtuvės“ kūrybiniai susitikimai prasidėjo šių metų vasarį ir vyko kartą per savaitę. „Repeticijų ir laiko kūrybai buvo nedaug, todėl neturėjau teisės klysti. Todėl ir iš vaikų reikalavau tiek, kiek ir iš suaugusiųjų, – aiškino spektaklio choreografė. – Tai lyg upė – brisdamas per ją turi išsikelti kartelę kuo aukščiau, kad stipri srovė, nepalankūs atsitiktinumai nepakeistų tavo krypties.“
I.Briazkalovaitė pabrėžė, jog visi žanrai, net ir klasikinis šokis, „Pelenėje“ bus kiek kitokie. „Tai, kokią pažangą per tokį trumpą laiką padarė solistai – neįtikėtina. Matau, jog ir patys vaikai pradeda suprasti, ko verta galimybė pasirodyti prieš 500 žiūrovų auditoriją: vystoma atsakomybė, nugalimas baimės jausmas – teatras gali duoti labai daug.“
Ne į „Akropolį“, o šokti
Teatro scenoje sukurti visiems vaikams puikiai pažįstamą Pelenę buvo patikėta 11-metei Emilijai Gaidauskaitei ir metais jaunesnei Emilei Drevinskaitei.
„Kai sužinojau, jog šoksiu pagrindinį vaidmenį, apėmė ir džiaugsmas, ir baimė. Tikėjausi daugiausia fėjos vaidmens“, – prisipažino pirmąją premjeros dieną Pelenę šoksianti Emilija.
Klaipėdos muzikiniame teatre voveraitės vaidmenį balete vaikams „Snieguolė ir 7 nykštukai“ jau sukūrusi mažoji solistė teigė nė nepajutusi, kaip greitai šiame projekte prabėgo laikas. Jei atranka vyks kitąmet, sakė vėl bandysianti jėgas.
„Labai palaiko bendraklasiai. Kai pasakiau auklėtojai, kad šoksiu Pelenę Muzikiniame teatre, sujudo visa mokykla“, – šypsojosi mergaitė.
„Viena podukra turi būti pikta, kita – pamaiva, o žiūrovai turi suprasti, kuri yra kuri, – aiškino šį vaidmenį gavusi Vitalija Lapko. – Šiame spektaklyje turime daug užduočių: šokti „didelėmis rankomis“, kad mus pamatytų ir gale sėdintys žiūrovai, nuolat būti vaidmenyje, nestovėti kaip stulpai“.
Piktosios podukros vaidmenį šokio spektaklio premjerai ruošianti Beatričė Misevičiūtė sakė, jog, be šokio, jai dar labai patinka S.Prokofjevo muzika – klausosi jos namie, ruošdama pamokas.
„Pelenė“ – tai pasaka, turinti labai daug versijų. Pasidomėjusi jomis, galėjau pasisemti idėjų ir savo vaidmeniui“, – dėstė Beatričė.
„Laukdavau dienos, kai vėl galėsiu repetuoti, išmokti naujų judesių ir šokių. Be to, norisi įrodyti ir savo mokytojams, bendraklasiams, kad laisvu metu ne po „Akropolį“ vaikštau, o šoku!“ – tikino Emilė, į antrąjį spektaklį, kuriame pati šoks Pelenę, pakvietusi visą būrį bendraklasių ir draugų.
Tikslas – išaugti į „princesę“
Pasak spektaklio statytojų, projektas vyksta pirmąkart, todėl menines idėjas teko įgyvendinti „susiveržus diržus“, naudojant savo išteklius, ieškant įvairių galimybių perdirbti, transformuoti įvairius daiktus ir medžiagas.
Spektaklio scenografijai pravertė kai kurių senų teatro spektaklių dekoracijos, rekvizitas. Brangiausiai, pasak statytojų, atsiėjo personažų kostiumai – jų reikėjo pasiūti net 136.
„Daug kas klausia, kam man šito reikia – veiklų turiu tiek, kad ir taip vos spėju suktis“, – sakė V.Jokužienė, prisipažinusi, jog projekte dirba savanoriškais pagrindais. – Tačiau minties galia yra labai stipri. „Pelenės“ istoriją puikiai žinome visi – savo darbu kiekvienas galime išaugti į princesę. Ėmėmės utopinės idėjos, tačiau tik ją realizavę galėsime įrodyti, kad tai veikia, kad programa yra reikalinga vaikams ir jų aplinkai.“
Pasak V.Jokužienės, kuriant personažų kostiumus, didelis dėmesys buvo skirtas spalvoms – jų norėjosi daug ir įvairių. O gana santūrius spektaklio scenografijos elementus pagyvins vaizdo projekcijos.
„Projekto dalyviai berniukai buvo pirmieji atbėgę į siuvyklą apžiūrėti kostiumų – baiminosi, ar neteks vilkėti aptemptų kelnių. Sprendėme, kaip kitaip kostiumus modeliuoti. Kita vertus – keitėme ir šokėjų stereotipus“, – pasakojo pirmąkart teatre dirbanti V.Jokužienė.
Anot statytojų, vienas didžiausių šokio spektaklio „Pelenė“ privalumų, kad jame vaidina vaikai. Taip auga ne tik dalyvių, bet ir į projektą šįkart nepatekusių vaikų susidomėjimas, ambicijos.
Tikisi tęsinio kitąmet
Kūrėjos džiaugėsi, jog edukacinė programa į teatrą pritraukė naują žiūrovų auditoriją.
„Yra vaikų, kurie ir patys, ir jų tėvai pirmąkart ateis į teatrą. Kartu su savimi jie atsives bendraklasius, mokytojus. Todėl edukacinis projektas neapsiriboja grupe vaikų, su kuriais dirbame – kartu tai ir edukacija visai jų aplinkai“, – aiškino I.Briazkalovaitė ir V.Jokužienė.
Edukacinėje programoje dalyvavo jaunieji šokėjai iš Klaipėdos šokių kolektyvų „Junga“, „Coda“, A.Krasauskaitės baleto studijos, šokių klubo „Funkyhouse“, meninės gimnastikos klubo „Gintarinės fėjos“ bei J.Kačinsko muzikos mokyklos Choreografijos skyriaus.
„Pamatėme daugybės pagyrimų vertų vaikų. Tiems, kuriems šįkart nepasisekė pakliūti į mūsų projektą, trūko visai nedaug. Belieka tikėtis, jog edukacinė programa bus tęstinė ir visi norintys galės joje dalyvauti ir kitąmet“, – vylėsi I.Briazkalovaitė.
Teatro atstovų teigimu, kone visi bilietai į tris šokio spektaklio „Pelenė“ premjeras jau parduoti. Į teatro repertuarą spektaklis, greičiausiai, grįš tik kitą pavasarį, drauge su kitais talentingais uostamiesčio jaunaisiais šokėjais.
„Teatras yra profesionalumo, meninės kokybės ženklas, todėl būtent čia turi būti ugdomi gabūs, imlūs, kūrybiški vaikai“, – įsitikinusi I.Briazkalovaitė.
Šokėja prasitarė, mintyse jau brandinanti kitų metų projekto idėjas.
„Galima būtų tobulinti choreografiją, kelti vaikus „ant pirštų“, padailinti sceninį vaizdą... Edukacija nėra baigtinis procesas, o ir šis projektas pirmiausia yra kūrybinis – ateityje į jį galėtų būti integruoti dramos būrelių auklėtiniai, dainuojantys, grojantys vaikai“, – svajojo „Šokio talentų dirbtuvių“ sumanytoja.
Naujausi komentarai