A.Griškevičiaus retrospektyva

KKKC Parodų rūmuose šiandien 18 val. bus pristatyta 62-oji asmeninė A.Griškevičiaus tapybos, fotografijos bei objektų paroda „Trys bandymai pagauti šviesą“. Ekspozicijoje bus galima pamatyti ir darbus, kurtus dar 2002 m., ir vos prieš kelias savaites nuo molberto nuimtas drobes.

A.Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje. 1980–1985 m. studijavo tuomečiame Vilniaus dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Menininko darbai eksponuoti tarptautinėse parodose daugelyje pasaulio šalių, jų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K.Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno centras (Lietuva), Tretjakovo dailės galerija, Jekaterinburgo vaizduojamojo meno muziejus (Rusija), Jano Voorheeso Zimmerli'o meno muziejus (JAV), Danijos fotografijos muziejus ir kiti. 2014 m. A.Griškevičiui skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2010 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.

A.Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomedijos. Per kelis dešimtmečius pasikeitė autoriaus tapybos darbų spalvinė raiška ir kompoziciniai sprendimai, tačiau galima įžvelgti kūrinių temų ir objektų nuoseklumą: dažniausiai be žmonių, tušti miesto peizažai, architektūros detalės, restauruojami ar apleisti pastatai, pastoliai, nereprezentacinės miesto erdvės, tuščios žaidimų aikštelės ir atrakcionų parkai, miesto ir gamtos susitikimai. Tapybos darbuose beveik nėra žmonių arba jie – pavieniai ir tarsi atsitiktiniai, neveikiantys miesto, gyvenančio savo gyvenimą. A.Griškevičiui būdinga itin detali, materiali tapyba, uždara kompozicija, intensyvi, ekspresyvi, iš nematomo šaltinio sklindanti šviesa bei priešingybių jungimas į vieną visumą.

Tapybos darbuose gamta linkusi daiktėti ar brautis į urbanistines erdves, o fotografijoje ji – bene vienintelė konstanta. Išskirtinis Lietuvos fotografijos kontekste A.Griškevičius savo nuotraukų serijose fiksuoja iš anksto kruopščiai suplanuotas ir apgalvotas situacijas, kurių pagrindinis veikėjas – žmogus. Žmogus, neretai virstantis gyvūnu, mitine būtybe, daiktu ar net mutantu. Kartais autorius, kritikuodamas šiuolaikinį kūno įvaizdį, nuolatinį perdėtą jo aukštinimą, sąmoningai deformuoja žmogaus kūną arba sukuria jam neįprastą ir nenatūralų kontekstą.

Vėlyvieji A.Griškevičiaus objektai – gamtos metaforų ir autoriaus fantazijos sintezė. Iš vytelių pinti stambūs jų kūnai šliaužia, krenta, šokinėja, tupi ir t. t. Jie primena pastolių motyvą tapybos ir fotografijos darbuose, bet čia jie nepalaiko nieko, tik apgyvendina tuščią erdvę.

Kritika ir humoras, vyraujantys visose autoriaus kūrybos sferose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pelno publikos dėmesį ir simpatijas bei kritikų įvertinimą. Per Lietuvą keliaujanti paroda dar kartą papildyta pačiais naujausiais ir ligšiol nerodytais A.Griškevičiaus darbais, tad klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti tikrai pačią išsamiausią autoriaus kūrybos retrospektyvą. Paroda veiks iki rugsėjo 4 d.

Tarptautinė akvarelės ekspozicija

Tuo pačiu laiku KKKC Parodų rūmuose šiandien bus atidaryta ir tarptautinė akvarelės paroda „Klaipėda 2016“.

Klaipėda turi gilias akvarelinės tapybos tradicijas: jau daugiau nei keturis dešimtmečius čia kasmet vyksta tarptautiniai akvarelės plenerai ir eksponuojami juose sukurti darbai, 1997–2003 m. buvo organizuotos kelios akvarelės bienalės. Ir šiemet miestas prie jūros tęsia akvarelės puoselėjimo tradiciją – jis vėl tapo akvarelininkų sambūrio vieta. Parodos organizatorė ir kuratorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė, akvarelininkų skyriaus pirmininkė Regina Taurinskienė 2016 m. parodai subūrė beveik 30 menininkų iš visos Lietuvos ir Švedijos, kurie eksponuoja per 50 darbų.

Pasak menotyrininkės Marinos Motiejauskienės, tarptautinė akvarelės paroda „Klaipėda 2016“ yra vasaros pasveikinimas meno mėgėjams. Tai labai artima Baltijos kraštų menininkams tradicija, tokia unikali destrukcijos perpildytame XXI a. pasaulyje.

Dailininkų pristatomuose akvarelės kūriniuose – jaunatviškas polėkis ir eksperimentai, susipynę su akademiniu stabilumu bei postimpresionistiniu ekspresyvumu. Parodoje pateikiamos lyrinės miniatiūros ir monumentalūs darbai, realistiniai siužetai ir spalvinės variacijos. Ši akvarelės paroda išsiskiria jausmų analize, įspūdžių perteikimu. Spalvinis meistriškumas būdingas visai ekspozicijai, nepriklausomai nuo pasirinkto žanro, mažorinės ar minorinės emocijos.

„Tokios parodos laukia ir žiūrovai, ir dailininkai. Menininkams akvarelės forumas itin svarbus, norint suvokti šiuolaikinį šio tapybos žanro lygį ir pajusti savo vietą dabartiniame jo vystymosi etape. Žiūrovai visada su džiaugsmu priima išmąstytą, išjaustą aukšto profesinio lygio meną, jiems įdomios meninės nuotaikų, išgyvenimų, realijų bei fantazijų interpretacijos. Tikėtina, kad profesionalumas ir kūrybinis šios parodos organizatorių entuziazmas suteiks naujų impulsų akvarelinės tapybos vystymuisi“, – teigė menotyrininkė M.Motiejauskienė.

Abi parodos veiks iki rugsėjo 4 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.

J.Štapakovo „Mūsų laikų didvyriai“

KKKC Meno kieme šiandien tarptautinės meno rezidentūros projekto „Meno transformacijos kontekstas“ dalyvis J.Štapakovas pristatys viešosioms miesto erdvėms skirtų portretų ekspoziciją „Mūsų laikų didvyriai“ ir dalysis su klaipėdiečiais savo kūrybine patirtimi.Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Pasak ne pirmą kartą Klaipėdoje viešinčio menininko, kritiniais savo vystymosi momentais visuomenė nesąmoningai kuria kolektyvinius mitus ir savo lūkesčius perkelia ant didvyrių – mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų, politinių ir karinių lyderių – pečių. Kartu visuomenė žvelgia į savo garbinamus herojus tarsi į šaltinį, iš kurio semiasi įkvėpimo. Idėja įamžinti šiuos žmones J.Štapakovui kilo prieš kelerius metus, kai ieškojo atsakymų į jam kilusius klausimus, kodėl norisi lygiuotis į vieną ar kitą asmenybę, kodėl tos asmenybės ar jų poelgiai tampa gyvenimo pavyzdžiu. Šių klausimų analizė, anot menininko, jį paskatino sukurti savo asmeninių herojų panteoną.

Rezidentūros Klaipėdoje metu J.Štapakovas išsikėlė sau tikslą atrasti ir instaliacijomis įamžinti kolektyvinius klaipėdiečių didvyrius. Kad sudarytų šių žmonių sąrašą, reikėjo išgirsti miesto gyventojų nuomonę. Gatvėse ir kitose viešose vietose žodžiu ir raštu buvo apklausta 160 žmonių – maždaug 1 proc. uostamiesčio gyventojų. Apklausa siekta išsiaiškinti, kokius konkrečius pasaulio, Lietuvos ir Klaipėdos žmones miestiečiai galėtų pavadinti žymiausiais, svarbiausiais, kas, jų nuomone, yra šių laikų didvyriai.

Kai kurie atsakymai nustebino ir menininką, ir apklausos atlikėjus – daugumos gyventojų nuomone, pasaulinio garso įžymybė yra JAV prezidento žmona Mišelė Obama, Lietuvos – buvęs krepšininkas Arvydas Sabonis, žymiausiu klaipėdiečiu miesto gyventojai vienbalsiai įvardijo merą Vytautą Grubliauską. Uostamiesčio gyventojų nuomonė tapo nediskutuotina J.Štapakovo kūrybinio proceso konstanta ir jis sukūrė šių trijų žmonių portretus.

Ekspozicijos „Mūsų laikų didvyriai“ pristatymas – šiandien 19 val. KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4).

Didelio formato (200х150х70 cm) menininko instaliacijos viešąsias miesto erdves – Meno kiemą ir Parodų rūmus bei Tautinių kultūrų centrą (K.Donelaičio g. 6) – puoš tris mėnesius.

Prieš pat projekto pristatymą menininkas dalysis savo kūrybine patirtimi su klaipėdiečiais – šiandien 16 val. jis visus norinčius kviečia į nemokamas kūrybines dirbtuves, kurių metu, naudodami trafareto techniką, dirbtuvių dalyviai kurs savojo herojaus portretą: galbūt kažkam tas herojus bus jo mama, tėvas, o gal koks žymus visuomenės ar pramogų pasaulio veikėjas, turėjęs įtakos jo gyvenimui. Užsiėmimas vyks rusų kalba. Būtina registruotis tel. 8 618 14 506 arba el. p. [email protected].

J.Štapakovas – plataus diapazono eksperimentinės grafikos kūrėjas, jo kūrinių yra Ermitažo muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija), Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Krokuva, Lenkija), Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje „MoMa“, menininko rankų darbo knygos saugomos Sankt Peterburgo (Rusija) viešojoje, Aleksandrijos (Egiptas), Rygos (Latvija), Saksonijos valstybinėje (Drezdenas, Vokietija) ir Berlyno nacionalinėje (Vokietija) bibliotekose.