Choras dainuos spiričiuelius

Šį šeštadienį 18.30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje koncertą „Liepsnojančios garstyčios“ surengs KVMT choras, vadovaujamas teatro vyriausiojo chormeisterio, dirigento, kompozitoriaus, aranžuočių autoriaus Vladimiro Konstantinovo. Jie festivaliui parengė išskirtinę spiričiuelių programą. Koncerte skambės gerai žinomos ir rečiau girdimos šio žanro aranžuotės. Chorui akompanuos koncertmeisterė Aušra Valentienė, dalyvaus kontrabosininkė ir vokalistė Martyna Rudelytė, sintezatoriumi gros Peteris Jevčenka, mušamaisiais – Gintautas Stankevičius.

Spiričiuèlis (angl. spiritual – dvasinis) – JAV juodaodžių liaudies muzikos pagrindinis žanras ar religinio turinio giesmė, žinoma nuo XIX a. pradžios, JAV pietuose susiformavusi iš afrikietiškojo, anglų ir keltų folkloro. Anot V. Konstantinovo, spiričiuelis tam tikru požiūriu yra „pagrindinis“ žanras. Tai ir bliuzo, ir daugybės vėlesnių žanrinių atšakų pirmtakas. Šių laikų džiazo, roko, soul muzikos šaknys yra būtent spiričiuelyje. Kita vertus, tai jau pasaulinės kultūros istorinis paveldas. Religinis giesmių turinys dažnai siejamas taip pat su protestu prieš vergiją, su išsilaisvinimo dvasia.

Noriu, kad muzikinės poetinės programos klausytojai atrastų tą ,,karalių savyje“, šiuo laikmečiu tai ypač aktualu.

Spiričueliai atliekami įvairiausiomis sudėtimis, jie aranžuojami naudojant labai plataus stilistinio spektro priemones. Daugybė spiričiuelių aranžuota chorams. Aranžuotės taip pat stilistiškai įvairios – nuo unisono ar klasikinių harmonizacijų iki intensyviai išvystytų partitūrų. Žanrui nesvetima ir mąslioji lyrika, ir roko ar net popmuzikos estetika. Koncerte skambės būtent chorinės spiričiuelių ir gospelų aranžuotės – a cappella, taip pat pritariant fortepijonui, kartais prisijungs kontrabosas, mušamieji ir sintezatorius. Bus vokalinių solo epizodų. Klausytojai taps choro solistų debiutų liudininkais.

V. Konstantinovo teigimu, spiričueliai pasižymi išskirtiniu, užburiančiu skambėjimu – derminiu, intonaciniu, taip pat ritmikos specifika, siejančia šias giesmes su svingu arba tuo, kas dabar vadinama „grūvu“ (angl. groove). Spiričiueliais chormeisteris rimtai domisi dar nuo studijų laikų. Nuo tada turi Amerikoje išleisto natų dvitomio kopiją, yra sukaupęs nemažą spiričiuelių natoteką.

Programai jis parinko kuo įvairesnių kūrinių – nuotaikų, spalvų, stilistikos, temų ir tempų požiūriu.

KVMT chore – beveik 40 dainininkų. Moteriškų balsų daugiau. Amžiaus spektras gana platus – nuo daugiau nei tris dešimtmečius dainuojančiųjų iki ką tik studijas baigusio jaunimo. Dalis dainininkų atlieka solinius vaidmenis spektakliuose. Netrukus šis choras pasipildys dainininkais iš užsienio – Italijos, Lenkijos, Čilės ir Irano. Jie praėjo didelę atranką teatro paskelbtoje perklausoje.

Susipins su poezija

Garsiausių kūrėjų muziką ir Vytauto Mačernio poeziją sujungs KVMT muzikinė poetinė programa „Aš pažinau karalių tavyje“, šį šeštadienį 19 val. skambėsianti Palangos kurhauze.

Domininkas Malajavas. / KVMT nuotr.

Ji skirta poeto V. Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Teatro simfoninio orkestro styginių kvarteto: Reginos Sarkisovos (I smuikas), Vladislavo Adelkhanovo (II smuikas), Monikos Longo (altas) ir Gabrielės Bajorūnienės (violončelė) atliekami M. K. Čiurlionio, E. Griego, C. Debussy ir kitų kompozitorių kūriniai skambės palydimi režisieriaus ir skaitovo Domininko Malajavo deklamuojamų V. Mačernio eilėraščių.

Publika koncerte išgirs įstabiausius S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio, E. Griego, M. K. Čiurlionio kvartetus, prancūzų kompozitorių aranžuotes, tarp jų – ir klausytojų itin mėgstamą J. Massenet „Meditaciją“ iš operos „Thaïs“. Programos kūrėjai kruopščiai parinko V. Mačernio poezijos nuotaikas atspindinčius muzikinius kūrinius.

Anot D. Malajavo, poeto V. Mačernio kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau jo kūrybinės versmės talpina daug prasmių, idėjos erdvių, minčių vandenynus. „V. Mačernio poezija – tai galimybė patirti akistatą su savimi. Kartais jo eilėraščiai gali atrodyti niūrūs, skausmingi, liūdni, slegiantys, net žeidžiantys. Bet ar tai nėra mūsų vidinio gyvenimo atspindys? Per poeziją V. Mačernis tampa tarsi vedliu į tą nepasiekiamą, bet jaučiamą karalystę, kurioje vietos tamsumai nėra. Specialiai to ieškojau ir šiuose eilėraščiuose. Noriu, kad muzikinės poetinės programos klausytojai atrastų tą ,,karalių savyje“, šiuo laikmečiu tai ypač aktualu“, – teigė režisierius, skaitovas D. Malajavas.

Rečitalis – tarsi filmas

„Rečitalis – tarsi mano portretinė nuotrauka“, – sakė neseniai KVMT dainuojanti solistė V. Bakan. Po ilgų studijų ir pagrindinių vaidmenų užsienio operos teatrų scenose sopranas V. Bakan pasirinko darbą Klaipėdoje. Birželio 17 d. 19 val. solinį koncertą „Trylika vanilės žiedų“ ji surengs Palangos kurhauze.

Jame V. Bakan atliks kompozitorių H. Mancini, A. Guettelio, S. Barberio, L. Bernsteino, G. Gershwino žymiausius kūrinius. Solistei talkins Tadas Jakas (tenoras), koncertmeisteris ir solistas Christopheris Joelas Cooley (fortepijonas) bei smuikininkė Rima Tamošiūnaitė.

„Trylika vanilės žiedų“ – tarsi 13 gražiausių romantinių kino filmų ir miuziklų melodijų. Anot solistės, šiame koncerte skambėsiančius kūrinius ji rinkosi atsižvelgdama ne tik į savo balsą, bet ir į sielos polėkį. „Svajoju, kad po koncerto žmonės išeitų su šypsenomis veiduose, su daug pozityvios, lengvos ir geros energijos. Todėl rinkomės smagias, o ne dramatiškas melodijas. Pandemija niekam nepalengvino gyvenimo, todėl labai norėjosi pozityvios atsvaros, – teigė V. Bakan. – Tai bus Brodvėjaus stiliaus muzika, kurios dar nesu dainavusi, tačiau ji visada skambėjo mano namuose. Man tai tarsi iššūkis. Tai nėra opera, kurioje aš jaučiuosi saugiausiai ir užtikrinta dešimt žingsnių į priekį. Labai norisi tobulėti ir nors truputį išeiti iš komforto zonos.“

Viktorija Bakan. / Asmeninio archyvo nuotr.

Koncerto „Trylika vanilės žiedų“ rengėjai nori publiką supažindinti su muzika, kuri ne taip dažnai skamba mūsų pajūrio scenose, kartu pasidžiaugti ir trumpam pasijusti filmų, miuziklų herojais.

Anot solistės, ji labai mėgsta koncertui pasirinktų kompozitorių S.Barberio, G. Gershwino muziką. „Dainuosiu ir kompozitoriaus R. Rogerso „You’ll never walk alone“. Ši kūrinio versija ypatinga tuo, kad buvo skirta prezidento B. Obamos inauguracijos ceremonijai, kurios metu ją atliko žymioji Renee Fleming. Kiekvieną kartą po šio kūrinio repeticijos jaučiuosi laiminga, nes ši muzika pakylėja. Noriu dalintis, noriu, kad publika tai pajaustų. Todėl ir esu scenoje su savo „vanilinėmis svajonėmis“ ir misija – jas paversti kažkuo apčiuopiamu!“, – sakė solistė.

V. Bakan 1982 m. gimė Lazdijų rajone. Su šeima persikėlė į Klaipėdą, kai jai buvo septyneri. Klaipėdoje baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją ir Juozo Karoso muzikos mokyklą. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje, prof. Reginos Maciūtės ir prof. Virgilijaus Noreikos dainavimo klasėse. Sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dainavo Estijos Tartu Vanemuine teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Ciuricho ir Vienos operos teatruose, Milano Litta teatre, Sicilijos Massimo operos teatre, Antverpeno Vlaamse operos teatre, Kelno operoje.