Kabuki – daugiau nei 400 metų gyvuojantis tradicinis japonų teatras, kuris žavi kūno kalba, itin ryškiu grimu ir dinamiškais judesiais.

Spektaklyje nėra žodžių, nes visos emocijos ir istorija perteikiamos per šokį ir muziką.

Teatro pavadinimas, kaip premjeros metu pasakojo Japonų kalbos ir kultūros centro „Seito San“ vadovas brolis Benediktas, trijų skiemenų ir kiekvienas turi savo reikšmę: „ka“ – daina, „bu“ – šokis, „ki“ – vaidyba.

Tai trys elementai, susijungiantys į nuostabią sceninę formą, tad muzika, judesiai ir vaidyba atskleidžia ne tik istorijas, bet ir emocijas, kurios giliai įsitvirtinusios japoniškoje kultūroje.

„Su šiuo projektu dirbome apie pusantrų metų. Viskas prasidėjo nuo vieno mažo etiudo ir išaugo iki šios nuostabios premjeros“, – teigė spektaklio režisierius ir choreografas Taurūnas Baužas.

Pagrindinius vaidmenis įkūnijo du jauni talentingi aktoriai, visus sužavėję savo vaidyba – Klaipėdos licėjaus absolventė ir Vilniaus universiteto studentė Anelija Slabenko bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistas Mykhailo Mordasov iš Ukrainos.

Vizualiniam įvaizdžiui ypatingą atmosferą suteikė Klaipėdos muzikinio teatro grimo meistrė Rima Balsienė, sukūrusi autentišką kabuki grimą ir perukus.

Organizatoriai džiaugėsi, kad į šią premjerą susirinko tiek daug žmonių.

Teigta, kad šis spektaklis nėra paprasta imitacija – tai autentiško kabuki teatro pradžia Klaipėdoje ir naujas reiškinys, kurį kurti yra nepaprastai džiugu ir prasminga.

Premjera „Teatro veidai“ paliko įspūdį kiekvienam žiūrovui.

Tai buvo tarsi kelionė į Japoniją, kurią galėjome patirti čia, Klaipėdoje.

„Tai buvo tarsi kelionė į Japoniją, kurią galėjome patirti čia, Klaipėdoje. Nepaprastas tikslumas ir estetika, kurios bus neįmanoma pamiršti“, – po spektaklio savo įspūdžiais dalinosi žiūrovas Tadas.

Šis spektaklis buvo skirtas Klaipėdos licėjaus 30-mečiui paminėti, o jo sėkmė atvėrė duris tolesniems japonų teatro tyrinėjimams Lietuvoje.

Premjera tapo ne tik simboliniu kultūriniu tiltu tarp Japonijos ir Lietuvos, bet ir gyvu pavyzdžiu, kaip tokie kultūriniai renginiai gali prisidėti prie bendro supratimo ir pagarbos tarp skirtingų šalių.