Penktadienį bus pažymima Žolinė. Nuo seno lietuviai šią dieną švęsdavo šeimoje – spėdavo orus, laukdavo gero rudens derliaus, o į namus stengėsi prišaukti gėrį.

Atkeliauja ruduo

Bažnytiniame kalendoriuje rugpjūčio 15-oji yra minima kaip Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.
Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro etnokultūrinės veiklos koordinatorė Lina Prončatovaitė pastebėjo, kad ši diena turi nemažai ikikrikščioniškų tradicijų bei papročių.

„Liaudyje šios šventės pavadinimas yra Žolinė. Ir tai yra laikoma lauko darbų baigties ir rudens sandūros diena“, – pasakojo L.Prončatovaitė.

Svarbiausia šios šventės tradicija – lankymasis mišiose, į jas atsinešant įvairių žolynų, darželio gėlių, pirmųjų to meto derliaus gėrybių.

Augalai saugojo

Anksčiau žmonės tikėjo, kad ši diena turi ir magiškų savybių.

„Buvo sakoma, kad Žolinė – vienintelė diena metuose, kai augalai nuleidžia savo galvas, žiedus ir prašo būti nuskinti bei nunešti pašventinti, kad galėtų visus metus saugoti nuo nelaimių, piktųjų dvasių ar ligų“, – atskleidė pašnekovė.

Moterys sudžiovintus žolynus laikydavo troboje ir užkišdavo juos už šventųjų paveikslų. Griaudžiant perkūnijai, jais pasmilkydavo namus, o susirgus artimajam ar smarkiai išsigandus, duodavo šių augalų arbatos.

Miestuose ir miesteliuose vis dar populiaru rengti žolynų muges, įvairius renginius, bažnyčiose vyksta atlaidai.
Kai kuriuose kraštuose į šventinti nešamų žolynų puokštę buvo įdedama ir kopūsto galva ar morka. Vėliau po gabalėlį daržovės  būdavo duodama namiškiams bei gyvuliams. Tikėta, jog tai saugos nuo ligų.

Svarbu susitikti

Žolinės papročiuose ypatinga vieta skiriama gyvųjų ir mirusiųjų pasauliui. Giminės vaišėse buvo prisimenami ir pagerbiami išėjusieji.

Etnologė pastebėjo, kad per Žolinę vertėtų atkreipti dėmesį ir į orus, kaip darydavo mūsų protėviai. Jeigu rugpjūčio 15-ąją būna sausa ir giedra, tai šilta bus ir rugsėjį.

Etnologė pabrėžė, jog per Žolinę labai svarbus bendravimas.

Vienas stipriausių šios dienos papročių – giminių susitikimai, artimųjų susiėjimai. Buvo sakoma, kad tas, kuris per Žolinę neateina pas artimuosius, bus neturtingas.

„Kadangi šią dieną nereikia eiti į darbą, yra puiki galimybė išlaikyti senąją tradiciją ir puoselėti bendruomeniškumą, giminių, artimųjų ir draugų lankymą, kad visi metai būtų geri ir laimingi“, – patarė Etnokultūros centro atstovė.