83 mln. litų – skaičiuojama, kad tiek kasmet Klaipėdos miestas gauna lėšų iš uosto veiklos. Kad Klaipėdos uosto įtaka miesto ekonomikai akivaizdi, išryškėjo vykusioje diskusijoje „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai?“.

Skyrė 130 mln. litų

„Uosto ir miesto jokiu būdu negalima vadinti konkurentais. Tai partneriai, kurie dirbdami petys į petį kuria palankią verslo aplinką ir prisideda prie miestiečių gerovės. Klaipėdos uostas – vienas pagrindinių šalies ir miesto ekonomikos variklių“, – teigė pranešimą diskusijoje skaitęs bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras.

Diskusijoje pristatyta statistika rodo, kad jei ne uostas, vargu ar Klaipėdos miestas būtų vienas sparčiausiai augančių ir perspektyviausių miestų.

Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių investicijos į Klaipėdos miesto infrastruktūros tobulinimą 2000–2013 m. viršijo 633 mln. litų, t.y. vidutiniškai po 45 mln. litų kasmet.

Vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 14 metų skyrė beveik 130 mln. litų, o per dešimtmetį kitos uosto kompanijos miestui atseikėjo dar apie 50 mln. litų.

Diskusijoje nuskambėjus siūlymui keisti įstatyminę bazę ir numatyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų skirti 10 proc. nuo grynojo pelno, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pateikė faktus, įrodančius, kad ir dabar skiriamos sumos miestui yra itin solidžios.

Remia ir kultūrą, ir sportą

Vertinant 2000–2013 m. vidutinius Uosto direkcijos pelno rodiklius, Klaipėdos savivaldybei skiriamos lėšos sudaro 16,5 proc. kasmet nuo vidutinio grynojo pelno 2000–2013 m. laikotarpiu.

„Kasmet į miesto biudžetą atkeliauja daugiau nei 9 mln. litų “, – skaičiavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad uostas nemažai lėšų skiria ir miesto visuomeniniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui.

Uosto direkcija, užsitarnavusi socialiai atsakingos įmonės vardą, kasmet remia įvairias sporto komandas, kultūrą, knygų leidybą bei miesto šventes.

Būtų sunku įsivaizduoti didžiausius uostamiesčio renginius – Jūros šventę, Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, laivų paradą be glaudaus bendradarbiavimo su uostu.

Pildo miesto biudžetą

Tai, kad Klaipėdos uostas yra viena svarbiausių jūrinės valstybės dalių, patvirtina ne tik kasmet į valstybės biudžetą pervedamos milijoninės sumos, tačiau ir nuolatinis darbo vietų skaičiaus augimas.

Klaipėdos uostas tiesiogiai sukuria apie 23 tūkst. darbo vietų, o netiesiogiai – net 185 tūkst.

Neabejojama, kad būtent dėl uosto veiklos Klaipėdos apskrityje atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje – vidutinis mėnesio atlyginimo dydis siekia apie 2 297 litus. Atlyginimų dydžiu uostamiestį lenkia tik sostinė.

Pernai į Klaipėdos savivaldybės biudžetą surinkta 138 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Su uostu susijusios įmonės per 2013-uosius į valstybės biudžetą sumokėjo 42 mln. litų GPM.

Ministras projektavo ateitį

„Pačioje uostamiesčio sampratoje užfiksuota, kad miestas veikia išvien su uostu, juk neteko girdėti „miestauostis“, – Klaipėdos bei uosto santykius pristatė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Jis pastebėjo, jog Klaipėdos uostas yra įsiterpęs tarp miesto ir saugotinos teritorijos, ateityje numatomos uosto plėtros galimybės – gilyn į miestą. Būtent ši priežastis skatina uostą bei miestą ieškoti bendradarbiavimo galimybių bei kolegialiai žvelgti į Klaipėdos aktualijas bei problemų sprendimo būdus.

„Miestas uostą mato kaip partnerį, turintį išskirtines sąlygas mieste“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad miesto ir uosto ateitį vertėtų projektuoti kaip geriausią vietą dirbti ir gyventi.