Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, priimto sprendimo tikslas – tinkamai paminėti Klaipėdos – kaip 2017 m. Lietuvos kultūros sostinės – vardą mieste, pristatyti įvairias kultūros bei meno sritis apimančią, visas amžiaus grupes įtraukiančią programą, kuri dar labiau padidintų kultūros vaidmenį miesto socialiniame bei ekonominiame gyvenime.

„Klaipėda, nusprendusi 2017-aisiais tapti Lietuvos kultūros sostine bei kovoti dėl 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės titulo, iki 2019-ųjų padvigubinti finansavimą kultūrai ir parengti naują miesto kultūros strategiją, aiškiai išreiškė, kad kultūra šiandien tampa vienu iš pagrindinių miesto prioritetų“, – pažymėjo V. Grubliauskas.

Žinia, 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas Klaipėdai suteiktas 2015-aisiais, kai Lietuvos kultūros sostinės konkursui Klaipėdos miesto savivaldybės kartu su „Klaipėdos šventės“ parengta projekto „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas 2017“ paraiška Kultūros ministerijos buvo paskelbta geriausia.

Programą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas 2017“ iš viso sudarys 5 skirtingos platformos – Neužšąlanti istorija, Neužšąlanti klasika, Neužšąlanti jūra, Neužšąlantis menas ir Neužšąlantis miestas, kurios atlieps svarbiausias miesto kultūros ir meno sritis bei apjungs visą eilę skirtingų kultūros ir meno projektų. Visuomenei pristatyti išsamią Klaipėdos – 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostinės pagrindinių renginių ir projektų programą numatoma gruodžio viduryje, uostamiesčiui oficialiai kultūros sostinės titulą perėmus iš šių metų sostinės Telšių.

2016-ieji uostamiestyje yra paskelbti Darnaus judumo metais.