Anot Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, puoselėti bet kokią kultūrą, šiuo atveju, žemaitiškąją, būtina, nes tik taip ateities kartoms galima palikti svarbių žinių apie savo šaknis, o jos išsaugos savo gyvastį.

„Istoriškai esame dviejų etnografinių regionų savivaldybė – Mažosios Lietuvos ir Žemaičių krašto. Reikia pripažinti, kad pastaruosius keletą metų Mažosios Lietuvos krašto istorija, kultūra ir meninė veikla išgyveno didelį atgimimą. Aišku, tai susiję su Mažosios Lietuvos prijungimo prie didžiosios Lietuvos šimtmečiu. Tam skyrėme daug dėmesio, vyko nemažai renginių“, – savivaldybės išplatintame pranešime sakė meras.

Anot jo, norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ir Žemaičių krašto kultūrai, ji būtų tyrinėjama, rengiama daugiau edukacinių programų.

Iki šiol tik Mažosios Lietuvos kultūrą puoselėjusiam Dovilų etninės kultūros centrui jau pavesta į savo programas įtraukti ir žemaitiškosios kultūros kryptį.

„Žinoma, labai norisi, kad sklaida vyktų įtraukiant kuo daugiau visuomenės, nes savos kultūros saugojimas yra visų mūsų pareiga. Tad sprendimo projektas dėl Žemaičių rašto metų paskelbimo tikrai prisidės prie šio tikslo – jau rengiamas atskiras priemonių planas, kuriame bus numatyta nemažai renginių ir edukacijų“, – tvirtino meras.

Anot savivaldybės, žemaitiško rašto metų paskelbimą Žemaitijos etnografinio regiono savivaldybėse inicijavo Žemaičių kultūros draugija.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė šiam siūlymui, o žemaitiško rašto minėjimo pradžiai profesorius Juozas Pabrėža padėjo parengti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą žemaitiškai.

Šia iniciatyva Klaipėdos rajone siekiama skatinti visuomenę skirti daugiau dėmesio žemaitiško rašto rašybos pagrindams bei jos populiarinimui, žemaitiškai kalbėsenai bei žemaičių kultūrai.

Jau dabar planuojama, kad Klaipėdos rajone vyks žemaitiško rašto mokymosi, skaitymo, kalbėjimo renginiai, žemaičių raštą ir kalbėseną populiarinti bus kviečiami įžymūs Lietuvos nuomonės formuotojai.