Lietuvoje iš žemės gelmių saugiai galima išgauti apie 3,7 mln. kubinių metrų per parą vandens. Tačiau šiuo metu šalyje sunaudojama apie 332 tūkst. kubinių metrų per parą gėlo vandens. Štai pavyzdžiui, Klaipėdos miesto gyventojai vidutiniškai per dieną suvartoja apie 30 tūkst. kubinių metrų centralizuotai tiekiamo vandens. Klaipėdiečiams vanduo į čiaupus tiekiamas iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ aptarnaujamų vandenviečių: pirmosios, kuri tiekia vandenį šiaurinei miesto daliai, ir trečiosios, aprūpinančios vandeniu pietinę miesto pusę.

Šių metų pasaulinės vandens dienos šūkis – „Ką tau reiškia vanduo“. Tai kokį vandenį geriame? Ar iš čiaupo tekantis vanduo yra saugus? O galbūt, jį būtina virinti? Ir kuo rizikuojama geriant vandenį iš šulinio? Į šiuos klausimus atsako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos vadovė Irena Getautienė, jau 40 metų dieną iš dienos tirianti ir matantį kaip per dešimtmečius keitėsi Klaipėdoje centralizuotai tiekiamas vanduo.

Irena Getautienė /„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

– Sakoma, kad žmogus be maisto gali išgyventi 40 parų, o be vandens vos kelias paras. Tad neabejojama, kad vandens gėrimas turi tapti kasdieniu įpročiu. O ką Jums reiškia vanduo?

– Mane ir mano gyvenimą supa vanduo. Rytą aš pradedu nuo stiklinės vandens, darbo metu laboratorijoje atliekame po keliasdešimt tyrimų kasdien. Man sunku suprasti, kai žmogus sako: „aš nevartoju vandens, nes organizmas to nereikalauja“, aš jį geriu nuolat. Juk ir atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad netekus apie 12-20 procentų vandens, organizme pradeda kauptis toksinai, kurie apnuodija mūsų organizmus. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Nevartojant vandens kemšasi kraujagyslės, krešėja kraujas, svaigsta galva. Aš dažnai artimiesiems juokauju, mano geros nuotaikos ir jaunystės užtaisas – vanduo. O matydama, kad centralizuotai tiekiamas vanduo yra geros kokybės, drąsiai jį vartoju.

– Vis dar girdisi nuogąstavimų, kad žmonės nepasitiki centralizuoto vandens kokybe, todėl filtruoja vandenį. Ar toks vanduo saugus vartojimui?

– Neslėpsiu prieš daugelį metų, pagavusi mados bangą ir pati buvau nusipirkusi filtrą. Bet kai pamačiau, kiek ten po kelių parų susidarė bakterijų, tai be jokio gailesčio viską išmečiau. Jei vanduo yra laikomas atvirai, į jį patenka bakterijos iš oro, o jų mūsų gyvenamojoje aplinkoje tikrai ne viena, tuomet bakteriologinių tyrimų pagalba galime matyti, kad vandenyje knibžda ištisos bakterijų kolonijos. Netekantis vanduo, šiluma – tai pačios geriausios sąlygos vandenyje kauptis bakterijoms. Lygiai tas pats susidaro ir geriant vandenį iš fasuotų butelių. Jei vanduo nėra išgeriamas per parą, jame jau pradeda kauptis bakterijos. Jautresnio skrandžio ar žarnyno žmonėms, šios bakterijos gali sukelti viduriavimą ar skrandžio skausmus.

– Klaipėdiečiai kartais pastebi, kad ant vonios įrenginių susidaro kalkės ar bėga rudas vanduo. Kodėl?

– Kartais po tinklų remontų, sujudinus vamzdynus, ima bėgti rudas vanduo, bet laikinai. Todėl aš visada patariu, kiekvieną rytą kelioms sekundėms nuleiskite vandenį, kad nubėgtų per naktį vamzdžiuose užsistovėjęs vanduo. O kalkės ant prietaisų – geras ženklas. Iš vandenviečių tiekiamas vanduo yra vidutinio kietumo, tai yra kalcio ir magnio junginys. Dabar jau ir medikai pataria, gerti kietesnį vandenį, kuriame yra gausu mineralų. Visi žinome, kad pradėjus traukti raumenis ar trūkčiojant akiai, gydytojai pataria kalcio, kalio ir magnio papildus. O šių natūralių mineralų centralizuotai tiekiamame vandenyje yra nemažai. Kasdien geriant vandenį iš čiaupo, organizmas pasisavina beveik visos dienos mineralų normą.

– Kasdien bendrovės laboratorijoje yra atliekami vandens tyrimai. Gyventojai, gyvenantys ne mieste ir turintys nuosavus šulinius ar gręžinius taip pat savanoriškai tiriasi vandenį. Sakote, kad dažnu atveju, po atliktų tyrimų žmonės būna nemaloniai nustebinti tyrimų rezultatais, kodėl?

– Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo paimti beveik 7 tūkst. mėginių. Juose ištirta bemaž 41 tūkstantis komponentų. Gyventojų prašymu, mes ištyrėme 1352 šulinių vandenį, o juose analizavome per 7 tūkstančius komponentų. Manęs, kaip specialistės, nedžiugina, kad beveik kas trečias tirtas šulinių vanduo yra bakteriologiškai užterštas, o jame randami nitritai ir nitratai viršija leistinas higienos normas. Tai toksiniai rodikliai, kurie ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Būtent jiems gali išsivystyti „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Galimas pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas. Todėl visada rekomenduoju, jei turite galimybę, gerkite centralizuotai tiekiamą vandenį, nes jis laboratorijoje tiriamas kasdien, todėl dėl jo kokybės abejonių neturėtų kilti.