Klaipėda sparčiai juda į priekį, siekdama, kad miesto pašonėje iškiltų naujas sporto kompleksas su stadionu. Šią savaitę uostamiesčio savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti teritorijos, kurioje ir turėtų atsirasti objektas, detaliojo plano koncepcijai.

Suplanavo teritoriją

Antradienį Finansų ir ekonomikos komitetui pristatyta teritorijos tarp Tilžės gatvės, geležinkelio, Klemiškės gatvės ir kelio A13 detaliojo plano koncepcija bei jos vystymo etapai.

Šiuo dokumentu numatyta suformuoti žemės sklypus sporto komplekso su nauju stadionu statybai ir Kauno gatvės tęsiniui.

Miesto pašonėje turėtų iškilti lengvosios atletikos aikštė, automobilių stovėjimo aikštelė, dengtas sporto ir sveikatingumo salių kompleksas, futbolo stadionas ir sportininkų apgyvendinimui skirtas pastatas.

Greta šio komplekso būtų formuojama gyvenvietė.

Siūlo tris etapus

Daugiau nei 250 ha teritorijos vystymas esą priklausys nuo ten jau esančios aukštos infrastruktūros – elektros įtampos linijos, magistralinio dujotiekio bei gamtinių dujų skirstymo stoties.

Priklausomai nuo to, ar šie infrastruktūros elementai bus iškelti, ar rekonstruojami, taps aišku, kaip toliau bus galima vystyti minėtą teritoriją. Šį procesą turėtų sudaryti trys etapai.

Pirmajame etape būtų siūloma įgyvendinti savivaldybės planuojamą sporto komplekso su nauju stadionu atsiradimo projektą bei sujungti aplink šį objektą esančias Klemiškės ir Tilžės gatves.

Vėliau, pertvarkant šią teritoriją, miestui siūloma kiek keisti jau esamą minėtą infrastruktūrą – iškelti esamą elektros liniją arba dujotiekį ir tuomet tvarkyti atsivėrusias teritorijas.

Trečiojo etapo metu siūloma vystyti antrajame etape atliktus žingsnius bei, visiškai iškėlus inžinerines infrastruktūros linijas, susitelkti į daugiafunkcio kvartalo, išsidėsčiusio į pietvakarius nuo sporto ir rekreacijos komplekso teritorijos, realizavimą.

Grėstų išlaidos

Vis dėlto parengta koncepcija sulaukė komiteto narių priekaištų, mat dokumento rengėjai nepateikė inžinerinių tinklų valdytojų oficialaus leidimo juos iškelti.

„Tikimybės, kad valdytojai neleistų tinklų iškelti, manau, nėra. Tačiau gali būti, kad jie nefinansuotų tokių darbų ir ši našta tektų savivaldybei“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė.

Pašnekovė pastebėjo, kad teritoriją būtų galima vystyti ir neiškėlus minėtų inžinerinių tinklų, tačiau tuomet jų apsaugos zonos suskaldytų planuojamus sklypus.

Nuspręs politikai

Komiteto nariams kliuvo ir tai, kad koncepcijoje nenurodoma, kaip centralizuotai į planuojamą teritoriją būtų tiekiama šiluma. Esą nenumatomas tokio apšildymo taško įrengimas ir akcentuojamas tik mažaaukščių namų šildymo modelis.

Koncepcijoje numatoma, kad mažaaukščiams namams būtų reikalingas individualus šildymas, o toms teritorijoms, kurios formuojamos kaip daugiafunkcės, komercinės bei daugiabučių, anot komiteto narių, būtina numatyti ir įvesti centrinį šildymą.

Į komiteto nariams kilusius klausimus dokumento rengėjai turės atsakyti ketvirtadienį vyksiančio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu.

Jeigu politikai pritars parengtai koncepcijai, tai bus dar vienas žingsnis naujo grandiozinio projekto įgyvendinimo link.