- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos apsaugos agentūra skirs iki 56 tūkst. eurų statomų žvejybos tinklų poveikiui jūrų paukščiams ir žinduoliams tirti.
Tinklai gaudo ne tik žuvis
Vertinama, kad žvejų tinklai didžiausią grėsmę kelia žiemojantiems jūrų paukščiams.
Nuo 2002 m. įvairūs mokslininkai kartkartėmis priebėgomis vertindavo žvejų tinklų žalą jūrų gyvūnams.
Pavyzdžiui, 2017 m. tyrimo duomenimis, buvo konstatuota, kad Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žvejojant statomaisiais tinklais kasmet žūva nuo 2,5 iki 5 tūkst. paukščių.
Pavojingiausiais yra vertinami 60 mm ir didesnių akių tinklai. Net buvo paskaičiuota, kad kilometro bendro ilgio tinklas per parą įpainioja vidutiniškai du paukščius.
Dar vienas niuansas, kad didžiausi žiemojančių paukščių būriai yra kaip tik šaltuoju laikotarpiu, kai žvejyba intensyviausia. Žvejų tinklai statomi žuvingiausiose vietose, kurias jaučia ir paukščiai. Žuvų tinklai kartu tampa ir paukščių gaudyklėmis.
Baltijos jūroje, be paukščių, į žvejų tinklus neretai įsipainioja, žūva Baltijos pilkųjų ruonių. Kur kas rečiau į žvejų tinklus Baltijoje pakliūva žieduotųjų delfinų, jūros kiaulių. Šie žinduoliai itin reti. Jų įsipainiojimas ir žūtis žvejų tinkluose savaime būtų dar didesnė žala gamtai.
Žala ir Kuršių mariose
Paukščių įsipainiojimas į tinklus 2019 m. šiek tiek analizuotas ir Kuršių mariose. Problema šiame vandens telkinyje ne ką mažesnė, jei ne didesnė.
Preliminarių tyrimų metu Kuršių mariose buvo nustatyta 14 paukščių rūšių, kurie pakliuvo į statomus tinklaičius ir gaudykles. Dažniausiai į žvejybos tinklus įkliūva ausuotieji kragai ir didieji kormoranai, o rudenį migruojantys vandens paukščiai, kaip žiloji antis, klykuolė, koduotosios antys.
Baltijos jūros priekrantėje tyrimas vyks ne mažiau kaip 4 žvejybos baruose Giruliuose, Karklėje, Nemirsetoje, Šventoje, o Kuršių nerijos priekrantėje ne mažiau kaip 3 žvejybos baruose Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje. Kuršių mariose planuojama analizuoti ne mažiau kaip 3 žvejybos barų duomenis.
Planuojama atlikti ir ančių nuodėgulių, ledinių ančių ir rudakaklių narų perskridimo Lietuvos jūros vandenyse tyrimus naudojant telemetrinius metodus.
Tyrimas – tarsi manipuliavimas?
Šiuo laikotarpiu, kai dalį žvejų verslininkų siekiama pašalinti iš žvejybos Kuršių mariose, taip pat dalyje Baltijos jūros priekrantės plotų, toks tyrimas gali pasirodyti tarsi politinis manipuliavimas. Neslepiama, kad pagal tyrimo medžiagą ateityje rengiamasi siūlyti priimti naujas žvejybos reguliavimo priemones.
Nors ir kaip keistai skambėtų, tačiau jūrų gyvūnų apsauga, jų mirtingumo mažinimo priemonės yra numatytos ES dokumentuose. Lietuva dar 2017 m. yra patvirtinusi Vandens srities plėtros iki 2023 m. programą. Joje numatyta žiemojančių paukščių ir jūrų žinduolių apsauga, mirtingumo mažinimas. Daroma prielaida, kad Lietuvos pakrantėje jūrų gyvūnų mirtingumas yra per didelis.
Atlikus tyrimą kartu bus aiškinamasi ir tai, ką reikia daryti, kad geriau būtų apsaugoti jūrų paukščiai ir gyvūnai. Planuojama analizuoti paukščių apsaugos priemones ir kitose, ne mažiau kaip trijose, Baltijos jūros šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom6
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Po daugiabučių langais – nemalonūs vaizdeliai: benamėms katėms palieka žuvų atliekas14
Debreceno gatvės mikrorajono gyventojai neslėpė pykčio išvydę, kaip vienas kaimynas po daugiabučio balkonu palieka žuvų žaliąsias atliekas, taip esą maitindamas benamius keturkojus. Uostamiestyje gyventojų pyktis tokiems šiukšl...
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
Artėja išankstiniai rinkimai: balsuoti bus galima Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate1
Gegužės 7–9 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate Liepų gatvėje jau bus galima balsuoti išankstiniuose rinkimuose. Pirmąkart balsavimo biuleteniai bus pritaikyti akliesiems, be to, balsuoti galės ir tie piliečiai, kurių asmen...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
Klaipėdiečiai piktinasi dėl parkavimo vietų stygiaus: palieka automobilius ir ant šaligatvių11
Klaipėdiečiai vėl piktinasi dėl parkavimo vietų stygiaus, šį kartą Debreceno gatvės kvartale. Neturėdami kur pasistatyti automobilių, gyventojai juos stato ant pėstiesiems skirto tako, nepaisydami tai daryti draudžiančio ženklo. Išk...