Gyvenimo aklavietėje atsidūrusiems ar bet kokios pagalbos prašantiems plačiai uostamiestyje atsiveria bent vienos durys. Klaipėdos "Carito" namai priglaudė, sustiprino ar pakėlė iš duobės ne vieną kenčiančią sielą. Tačiau gerumo ir pagalbos reikia ir šiai organizacijai.

Ateina atverti sielos

"Mes turime daug svajonių ir daug norų. Kai kurios išsipildo, tačiau yra tokių, kurios įstrigo ir niekaip nepavyksta jų įgyvendinti. Mes juk "Caritas", pas mus ateina įvairiausių žmonių, su jais reikia pakalbėti, išklausyti, dar reikia saugoti ir jų privatumą, žmonės juk anonimiškai gali kreiptis", – pasakojo "Carito" namų vadovė Rasa Senkienė.

"Caritas" teikia pagalbą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. Tokią gyvenimo naštą turinčiai moteriai ar merginai nejauku net į akis pažvelgti svetimam, o čia joms teikiama psichosocialinė reabilitacija.

"Kaip kalbėtis su žmogumi apie jam skaudžiausius dalykus, kai net užverti durų negali, kad svetimi nevarstytų akimis? Tai labai jautri ir sudėtinga situacija", – pasakojo R.Senkienė.

Pasibeldusius pagalbos "Carito" socialinės darbuotojos vedasi į dėžėmis ir maišais nukrautą patalpą – čia rūšiuojami žmonių suaukoti daiktai ir rūbai.

"Mes sutelpame, jei reikia ir prisėdame kur kamputyje. Seniai svajojome sutvarkyti šį buvusio darželio priestatą, gal net padalyti erdves šioje patalpoje. Būtų kur ir žmogų atsivesti, o sandėlį įrengti galima kitur", – planais dalijosi R.Senkienė.

Remontavo prieš 50 metų

Moteris gyvai kulniuoja kitų durų link ir atveria kitas "Carito" valdas.

"Ši pastato dalis – labai prastos būklės. Mūsų buhalterės kabinete karaliauja pelėsis. Bet mes jau čia savomis jėgomis apsitvarkėme, radome, kur buvo kiauri vamzdžiai. Beliko tik grindis šiame kabinete sudėti", – greitakalbe pasakojo R.Senkienė.

Atrakinusi patalpą, kurioje svajojama įrengti sandėlį aukoms, R.Senkienė nedrąsiai žvilgteli į drėgmės išmargintas lubas.

"Baisu? Ar ne? Nuo 1962 m. čia nėra remontuota. Na, nieko, užtat stogą jau turime naują. Ir jį įrengiant sulaukėme nemažos pagalbos – su didele nuolaida buvo atlikti darbai. Va, matote, turime ir dovanotų dažų. Tačiau šiems remontams reikėtų nemažų investicijų", – vedžiodama po patalpas pasakojo R.Senkienė.

Seneliams trūksta vietų

"Carito" antrasis aukštas kur kas gražesnis, tačiau čia įkurtuose senelių globos namuose netrukus jau bus ankšta.

"Mes norėtumėme pirmojo aukšto priestate įrengti dar tris ar keturias vietas seneliams. Juk visa eilė laukiančiųjų pas mus pakliūti", – tikino įstaigos vadovė.
Senelių namuose gyvena 34 pensinio amžiaus žmonės bei žmonės su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.

Džiaugiasi pagalba

"Mums daug padėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada. Labai daug darbų atliko vokiečių Maltos ordino pagalbos tarnyba ir "Kolping" organizacija Vokietijoje. Kol kas mes teikiame tik nuolatinę globą, tačiau turėjome sumanymų teikti ir laikino apgyvendinimo paslaugą. Visko buvo: vieną senelį buvome priglaudę mėnesiui, kita moteriškė taip pat gyveno, nes dukra išmetė ją iš buto. Jei turime vietos, sugalvojame, kaip spręsti bėdą. O kai net vietos neturi, kaip gali priimti žmogų?" – klausė R.Senkienė.

Klaipėdos "Caritui" vadovaujančios moterys braižė ne vieną projektą ir ketverius metus galvose dėliojo planus, kaip sutvarkyti apgriuvusias patalpas.

"Mes esame dėkingi už bet kokią pagalbą. Kai teko remontuoti globos namų kambarius, net dažytojai studentai pas mus dirbo. Tiesa, jaunimas čia daugiau eibes krėtė, bet ko nenudažė, mes pačios pataisėme", – juokėsi R.Senkienė.

Atvykėliai dažnai stebisi, kad Klaipėdos "Carito" namuose yra jauku.

"Gal dėl gerų žmonių? Atsiranda tų angelų sargų. Žiūrėk, tai vienas, tai kitas žmogus padeda. Turėjome santechniką, kuris čia dirbo viešuosius darbus, o štai ėmė ir pasiliko – ateina kaip savanoris", – pasakojo organizacijos vadovė.

Vasarą – didysis kraustymasis

Šią vasarą "Carito" darbuotojai įveikė neįtikėtiną darbą. Globos namuose buvo keičiama viso antro aukšto grindų danga, todėl teko dviem mėnesiams iš savo kambarių iškraustyti gyventojus.

"Sukome galvas, kaip tai reikės padaryti. Juk žmonėms teko tiek laiko vienoje erdvėje gyventi. Prireikė juos sukelti į salę. Oi, kiek mums čia baimės buvo. Juk tai gali slėgti žmogų, o jie ir šiaip sunkūs ligoniai", – pasakojo R.Senkienė.

"Carito" darbuotojai galėtų ilgai vardyti bėdas ir rūpesčius, kuriuos dar teks įveikti, tačiau ir džiaugiasi praeityje nuveiktais darbais.

"Kartais protu nesuvokiama, kaip tokie darbai kelioms moterėlėms gali pavykti. Juk mes ne statybininkės", – kviesdama apžiūrėti suremontuotų globos namų juokėsi R.Senkienė.

Svajoja apie naujas duris

"Carito" darbuotojos tikino, kad kiekvienas, pasibeldęs į šiuos namus, yra šiltai priimamas, o durys neužsiveria nė prieš vieną suluošintą sielą.

"Tik, kad tos mūsų durys labai jau senos", – juokėsi "Carito" globos namų buities sektoriaus vadovė Janina Ulinskienė.

"Carito" durys – medinės, nuo kasdienio varstymo nutrupėjusiais dažais, vieno neblaivių lankytojų apspardytos koja, o likusi kiaurymė užkalta medine plokšte.

"Gerai būtų įrengti metalines, tačiau lengvas duris. Dabar mes jas rakiname ir kiekvieną kartą patikriname, kad jos būtų tvirtai užvertos. Atėjęs žmogus paspaudžia durų skambutį. O taip gerai būtų turėti užtrenkiamas duris", – teigė J.Ulinskienė.

R.Senkienė su J.Ulinskiene prisiminė, kaip geradariai keitė kitas, šonines pastato duris.

"Mums jas statė medines, nors sakėme, kad prasidėjus lietingam sezonui, durys suklyps. Juk tai medis. O dar ir signalizacija nebeveikia, nes nuo drėgmės durys susiklaipė. Puolė vyrai tikinti, kad tuojau pat paobliuos kraštą, bet sulaikiau. O kas bus pavasarį, kai oras įšils?", – pasakojo J.Ulinskienė.

"Caritui" tarnaujančios durys buvo keistos prieš devynerius metus.

Projektas geriems darbams

Dienraštis "Klaipėda" tęsia projektą "Gera daryti gera". Yra žmonių, kuriems sunkiau nei kitiems.

Dienraštis prisideda prie ligų prevencijos, socialinių problemų, skurdo mažinimo, padėdamas išspręsti konkrečias savo skaitytojų bėdas.

Projektas dienraščio puslapiuose pristato atvejį – šeimą, vaiką, kuriam/iems reikia pagalbos. Visoms situacijoms ieškome rėmėjų, įmonių, norinčių ir galinčių padėti bei suteikti paramą, taip prisidedant prie visuomenės gerovės.

Šiandien pristatome istoriją, kurios globėju pasiryžo tapti pirmasis projekto partneris – įmonė "Minibank", valdanti prekės ženklą "piniginė.lt".

Jau dviejų skaudžių istorijų dalyviams bendrovės dovanos suteikė šilumos ir vilties.

Vienišai mamai Kristinai Aršakuni, auginančiai autistą sūnų, įmonė dovanojo piniginę paramą. Berniuko mokslams ir priežiūrai skirta 1 tūkst. litų parama.

Kita klaipėdietė taip pat sulaukė šios bendrovės pagalbos. Šešiolika metų be kojų gyvenančiai Irenai Šukauskienei įmonė taip pat skyrė 1 tūkst. litų paramą.

Įmonės vadovas Jaunius Skierus pabrėžė, kad tokiomis akcijomis siekiama pagelbėti itin skaudžiose situacijose įstrigusiems žmonėms.

"Juk tai sukelia geras emocijas, ne tik materialūs dalykai, bet ir dvasiniai yra svarbūs. Mes stengiamės nelikti nuošalyje ir prisidedame prie tokių akcijų", – tikino J.Skierus.

Kitame straipsnyje papasakosime šios istorijos tęsinį ir pristatysime, kaip projektas padėjo "Carito" namams ir kokia pagalba buvo suteikta.