Ji niekada nėra pasakiusi – kaip man sunku dirbti. Veikiausiai todėl, kad tai, kuo užsiima, aktorei Virginijai Kochanskytei visada teikia begalinio malonumo. Ir tai aplinkinių nelieka nepastebėta.
Apie darbą
Ar tai būtų tiesiog filmavimasis lietuviškame televizijos seriale, ar vaidmuo teatro scenoje, ar literatūriniai vakarai, skirti žymiems kūrėjams. Aktorės gyvenimas – kupinas įdomios ir prasmingos veiklos.
Tik šeštadienį moteris parskubėjo iš serialo filmavimo aikštelės. „Nuostabi kūrybinė grupė, darbo atmosfera. Kiekvieną kartą į filmavimus Vilniuje važiuoju kaip į šventę. Džiugu, kad ir žiūrovai įvertino šį darbą“, – šypsojosi aktorė.
Moteris taip pat džiaugiasi, jog savo rengiamomis literatūrinėmis programomis žiūrovams vis dar yra įdomi ir laukiama net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
„Niekada neskirsčiau – čia didžioji scena, čia – mažoji. Čia ypatingi darbai, o čia – nelabai. Gyvenimas – vienas. Ir žiūrovai, kurie ateina į salę, ar ji būtų Niujorke, ar Paryžiuje, ar Žagarėje, – verti pagarbos ir to, kad jiems atiduotum viską“, – tokios nuostatos laikosi aktorė.
Gausybę literatūrinių vakarų parengusi skaitovė šiandien ypač didžiuojasi programomis, kurios susijusios su iškiliomis Klaipėdos krašto asmenybėmis, kaip antai rašytoja Ieva Simonaityte, dailininku Pranu Domšaičiu.
„Nuoširdžiai džiaugiausi, kad pagal mano literatūrinę programą sukurta kompaktinė plokštelė “Ak, buvo visko... Dedikacija I.Simonaitytei„ sulaukė rimto įvertinimo – buvo apdovanota literatūrine I.Simonaitytės premija“, – pasidžiaugė V.Kochanskytė.
Nauji iššūkiai aktorės laukia ir teatro scenoje. Ji pakviesta vaidinti Klaipėdos dramos teatro naujajame spektaklyje – P.O.Enkvisto „Lūšies valanda“, kurio premjera numatyta rudenį.
„Aišku, džiugina darbas Klaipėdos universitete, kur lietuvių filologijos ir režisūros studentams dėstau scenos kalbą. Puikūs jauni žmonės, smalsūs, kūrybingi. Kupini svajonių, vilčių, kurios pakylėja ir mane. Jauniems žmonėms visada sakau: svarbiausiai nebijokite svajoti. Ir kad svajonės būtų didelės, galingos – pasitikėkite savimi, siekite jas įgyvendinti – ir jos tikrai išsipildys“, – šypsojosi pašnekovė.
Į Metų klaipėdietės pretendentes V.Kochanskytę pasiūlę miestiečiai, be abejo, įvertino ir visuomeninę jos veiklą.
Šešerius metus aktorė yra UNICEF geros valios ambasadorė Lietuvai ir prisipažino labai branginanti šį įpareigojimą. Neseniai aktorei teko viešėti Kambodžoje – UNICEF pasiuntinių iš Lietuvos misija buvo skirta šios šalies vaikams bei jų mamoms paremti.
„Štai verdi savo katile, savo problemose ir kartais atrodo, kad jau pasaulio pabaiga, duobė, iš kurios niekada neišlipsi. Tačiau tereikia apsidairyti aplink ir pamatai, kaip žmonės gyvena – jie yra tiesiog laimingi, kad prabudo rytą, kad jie gali užsidirbti saują ryžių, kad nebėra karo, agresijos, diktatūros, kurie ją ne taip seniai patyrė“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak aktorės, tai, kad dalyvaujama tokiuose projektuose, misijose, parodo, jog ir mes esame pasaulio piliečiai, be to, labiau vienas nuo kito priklausomi, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Apie šeimą
„Man labai pasisekė, kad gimiau tokioje puikioje ir nuostabioje šeimoje“, – prisipažįsta pašnekovė.
Nors anksti mirusį tėtį Virginija pamena blankiai – tuomet jai buvo vos ketveri, o jaunesniajam broliukui – dveji su puse, šią netektį begaline meile kompensavo mama.
Anot V.Kochanskytės, būtent mamai ji visada bus dėkinga už svarbiausias gyvenimo pamokas bei įkvepiamą pavyzdį.
"Ant mamos miegamojo staliuko būdavo daug vaistų, bet aš niekada negirdėjau jos besiskundžiančios ar dejuojančios. Nors gyvenimas jos ir nelepino“, – pripažino V.Kochanskytė.
Pašnekovė mano, jog ir meilę literatūrai, pomėgį skaityti ji taip pat perėmė iš savo mamos.
Šiemet bus 30 metų, kai aktorė ištekėjo už garsaus skulptoriaus Arūno Sakalausko.
„Jis nuostabus menininkas, gal net labiau atsidavęs pašaukimui negu aš. Didelė laimė susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi, kuris moka matyti kitą ir moka suteikti kitam laisvę save realizuoti. Iš tiesų dviem individualybėms, skirtingų sričių menininkams po vienu stogu yra ne taip paprasta“, – prisipažino moteris.
Apie Klaipėdą
Iš Kauno kilusiai V.Kochanskytei Klaipėda namais tapo lygiai prieš 30 metų.
„Klaipėda – mūsų meilės miestas. Su Arūnu susipažinome Nidoje, tad, galima sakyti, jūra mus suvedė ir surišo. Čia sutikau daug nuostabių žmonių, čia turime gražų bičiulių būrį. Klaipėdoje yra daug aktyvaus, įdomaus gyvenimo, ir šis miestas neabejotinai turi savo išskirtinį veidą bei atmosferą“, – kalbėjo aktorė.
Apie pomėgius
„Mano pomėgis – gyvenimas“, – juokauja V.Kochanskytė. O visaverčio gyvenimo aktorė neįsivaizduoja be tik be teatro, bet ir bendravimo, bičiulystės, kelionių, geros literatūros. „Norisi tiesiog gyventi įdomiai“, – šypteli pašnekovė.
Gyvenimo credo
Mylėk ir būsi mylimas – tokiu principu gyvenime vadovaujasi aktorė.
Apie Metų klaipėdietę
Pašnekovės nuomone, Metų klaipėdietės rinkimai suteikia miestiečiams puikią progą akyliau apsidairyti aplinkui, tiesiog atsisukti į kitą.
„Žmones tai paskatina susimąstyti – o gal šalia yra koks nors žmogus, kurio niekas nepastebėjo, o jis daro labai gerus ir svarbius darbus, – teigė V.Kochanskytė. – Manau, tai puiki idėja ir iniciatyva. Juk meilės ir dėmesio niekada nebūna per daug.“
Pašnekovė neabejoja, jog Klaipėdoje yra gausybė moterų, vertų šio garbaus titulo. „Džiaugiuosi dėl visų moterų, kurios buvo pagerbtos, įvertintos. Aš jau esu laiminga ir jaučiuosi apdovanota.“
Naujausi komentarai