Stipriai paveiks akvakultūrininkus

Žemės ūkio vadovybei viešai susirūpinus dėl planuojamo beveik tris kartus sumažėjusio garantuoto finansavimo žuvininkystei, iškilo būtinybė, kad Lietuvai būtų užtikrintas tvarios akvakultūros gamybos gyvybingumas ir plėtra, išlaikyta žvejybos veikla ir aktyvios pakrančių bendruomenės.

Susirūpinimą žuvininkystės sektoriaus ateitimi sukėlė Europos Komisijoje (EK) įsibėgėjusios diskusijos dėl šio sektoriaus finansavimo 2028–2034 m., nes panašu, jog šiuo laikotarpiu numatomi reikšmingi pokyčiai nebus labai palankūs Lietuvai.

Europos fonde minėtu laikotarpiu Bendrosios žuvininkystės politikos Lietuvai numatyta finansavimo dalis – 23 mln. eurų, o tai yra 37 proc. to, kas buvo skirta 2021–2027 m.

„Turiu vilties, kad čia negalutiniai skaičiai, nes, kiek teko domėtis, ir Ursulos von der Leyen (EK pirmininkė – A. D.) bendrapartiečiai boikotuoja tokį sumanymą. Be abejo, tai būtų blogai. Žinoma, tai daugiau paveiktų akvakultūrininkus, tvenkiniuose auginančius žuvis. Mes, jūriniai žvejai, nesame išlepinti tokių paramų. Kartą esame už degalus gavę kompensacijas, dar – už išėjimą iš verslo, o šiaip mes tų kasmetinių injekcijų iš ES biudžeto negauname“, – kalbėjo bendrovės „Banginis“ bei Vakarų Lietuvos žvejų bei žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra.

Pasak A. Aušros, dalis Lietuvos žvejų, pasitraukusių iš verslo, turėtas žvejybos kvotas pardavė latviams ar estams.

Prognozės: Europos fonde 2028–2034 m. Bendrosios žuvininkystės politikos Lietuvai numatyta finansavimo dalis – 23 mln. eurų, o tai yra 37 proc. to, kas buvo skirta 2021–2027 m. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laimikio Lietuvoje neparduoda

Verslininkas teigė, kad ir savo sugautų žuvų jis neparduoda Lietuvoje, esą čia niekam nieko nereikia, neliko net žuvininkystės produktų perdirbėjų.

A. Aušros nuomone, Lietuvos žuvininkystės produktų perdirbėjai sužlugo dėl Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) 21 metus veikusios gamyklos, turėjusios išskirtines mokestines sąlygas ir kuri šiemet galiausiai buvo uždaryta, pardavus verslą, perkėlus gamybą į Lenkiją.

Kalbama apie „Espersen Lietuva“ gamyklą, kuri buvo pirmoji plyno lauko investicija Klaipėdos LEZ’e, tačiau nuo 2022 m. vasaros pabaigos bendrovės produktų paklausa esą mažėjo, todėl teko dalį žmonių atleisti, kol galiausiai šių metų rugsėjo 17 d. iš kelių šimtų iki tol čia dirbusių žmonių liko du.

Sugautų žuvų Lietuvoje nėra kam parduoti ir turbūt nebebus, nes visi žaliavos srautai susikoncentravę kitur.

Apie Klaipėdos gamyklos uždarymą dar šių metų kovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė pati įmonė, esą tai – strateginės konsolidacijos dalis.

„Šis sprendimas priimtas siekiant konsoliduoti Europos gamybą į didesnio pajėgumo gamyklą Košalino mieste, Lenkijoje. Tai nebuvo lengvas sprendimas, tačiau jis būtinas, kad „Espersen“ grupė galėtų prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir optimizuoti veiklos efektyvumą“, – skelbta įraše.

Paaiškinta, jog žuvų ir jūros gėrybių pramonės sektoriai susiduria su paklausos iššūkiais, o rinkos prognozės rodo mažesnį gamybos poreikį ateinantiems metams.

Prioritetai: vadovaujantis EK pasiūlymu, Lietuvai numatyta dalis naujajame finansavimo etape būtų skirta tausiai žvejybai, vandens biologinių išteklių, biologinės įvairovės bei ekosistemų išsaugojimui, apsaugai ir atkūrimui. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kitokios valgymo tradicijos

„Dabar Lietuvoje yra vakuumas, kalbant apie žuvų produkcijos perdirbėjus. LEZ’e dirbusi gamykla irgi uždaryta. Pasikeitė verslo sąlygos, jie įvertino, kur geriau, ir išvyko ten. Sugautų žuvų Lietuvoje nėra kam parduoti ir turbūt nebebus, nes visi žaliavos srautai susikoncentravę kitur – į Latviją ir į Daniją su mažais nukrypimais. Pas mus nieko nebeliko, šia prasme, čia yra duobė“, – kalbėjo A. Aušra.

Tad kieno ir kur sugautomis žuvimis prekiaujama uostamiesčio turguose?

Verslininkas vardino, kad yra smulkūs žvejai, žvejojantys Kuršių mariose ar priekrantėje, kurie aprūpina turgavietes šviežiomis žuvimis.

„Turime tų žuvų kiek reikia, viskas gerai. Be to, mes nesame žuvų valgytojų šalis, esame mėsėdžiai. Taip yra visur ir toje pačioje Prancūzijoje, pavažiavus 30–50 km nuo jūros pakrantės, jau dominuoja mėsos valgytojų kultūra. Beje, Vilniuje yra daugiau šviežių žuvų negu Klaipėdoje. Nes ten yra kita perkamoji galia, kitas intelektas, ten veikia ambasados, kur dirbantys žmonės naudoja jau kitokius produktus, o pas mus Klaipėdoje vien dėl to, kad gyvename prie jūros, valgymo kultūra nesikeičia“, – dėstė A. Aušra.

Algirdas Aušra / Vidmanto Matučio nuotr.

Esą latviai ir estai valgo daugiau žuvų. Anot A. Aušros, taip yra dėl to, kad gyvuliai ten sunkiau auga nei žuvys.

„Todėl ten tradiciškai žuvų valgymo kultūra yra kitokia nei pas mus. Pas mus to praktiškai nėra, gal tik ešeriai ar karpiai iš tvenkinio dažniau pakliūva ant stalo. Be to, Lietuvoje dominuoja norvegiškos arba britiškos silkės. Ir nėra čia ko gėdytis, kad per mažai valgome žuvų. Valgome jų tiek, kiek mums reikia“, – teigė A. Aušra.