Kalbėjo apie įdarbinimą
Ambasadorius Lietuvoje dirba neseniai. V.Grubliauskas jį į svečius kvietė jau prieš kelias savaites, tačiau įtemptas darbo grafikas anksčiau neleido suderinti konkrečios viešnagės datos.
P.Beshta Klaipėdoje lankėsi kartu su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu. Vienas pagrindinių vizito tikslų – Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą galimybių aptarimas. Svečiai lankėsi ne tik Uosto direkcijoje, bet ir keliose krovos įmonėse.
Pas Klaipėdos merą atvykęs Ukrainos ambasadorius šių klausimų negvildeno. Jis domėjosi, kiek Ukrainos žmonių jau apsigyveno Klaipėdoje, kokios yra apgyvendinimo galimybės ir sąlygos, kiek vaikų čia lanko darželius ir mokyklas.
P.Beshta prašė Klaipėdos merą rinkti ir teikti informaciją apie ukrainiečių įsidarbinimo galimybes prekybos centruose, krovos kompanijose bei kitose įmonėse.
Todėl į kitą susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi bus kviečiami ir didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai. Kalbėta, kad įmonėms būtų skiriamos net tam tikros įdarbinamų ukrainiečių kvotos, tai esą būtų tam tikra garantija, kad pabėgėliai gaus darbą.
V.Grubliauskas patikino, kad mūsų mieste nėra jokios diskriminacijos ir, kiek įmanoma, į tokius prašymus atsižvelgiama.
Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Galvoja apie atskirą mokyklą
"Kalbėjome ir apie tai, kaip vaikučiai integruojami į bendrojo lavinimo bei specialiąsias mokyklas, darželius. Nuotoliniu ryšiu bendravome ir su Tautinių kultūrų centro vadove. Jelena Butkevičienė papasakojo, kiek ir kokiomis veiklomis vaikų ten užimama. Ambasadorius labai dėkojo už mūsų paramą ir prašė ją tęsti", – susitikimą apibūdino V.Grubliauskas.
Meras svečiui papasakojo apie išsiųstus paramos paketus Klaipėdos miestui partneriui Odesai.
Sutarta, kad Ukrainos ambasadorius netrukus atvyks į Klaipėdą artimiau susipažinti su mūsų miestu ir pabėgėlių aktualijomis.
V.Grubliauskas paaiškino apie vienkartinę materialinę paramą pabėgėliams iš savivaldybės biudžeto. Tokių prašymų sulaukiama kasdien, kiekvieną dieną jie ir nagrinėjami.
Kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia.
Visi karo pabėgėlių vaikai mokyklose maitinami nemokamai, už jų pietus pinigai skiriami iš valstybės biudžeto. Kol kas tik pavieniai pabėgėliai rašo prašymus skirti jiems vaikų globos ir rūpybos išmokas.
Jau ne kartą kalbėta apie atskirą mokyklą ukrainiečių vaikams, todėl būtų gerai, kad į Klaipėdą atvyktų Ukrainos mokytojų. Jie galėtų dėstyti bendrojo lavinimo dalykus. Šie mokslo metai jau baigiasi, todėl mažai tikėtina, kad pavyktų įsteigti naujų mokymo įstaigų.
Maždaug po mėnesio įvyksiančiame V.Grubliausko ir P.Beshta susitikime ketinama kalbėti apie ukrainiečių vaikų mokymą kitais mokslo metais.
Dalis pabėgėlių vaikų šiemet baigs Klaipėdoje mokyklas, kitiems, jaunesniems, negrįšiantiems į tėvynę mokiniams galbūt bus suteikta galimybė mokytis gimtąja kalba. Kol kas nežinia, ar jie lankys vieną mokyklą, ar ukrainiečių klasės bus išskirstytos po atskiras miesto mokyklas.
"Jeigu rugsėjį teks pasitikti su gausiu Ukrainos moksleivių būriu Klaipėdoje, mokyklų ar klasių klausimą reikės spręsti. Apie vasaros poilsio organizavimą šiems vaikučiams kol kas kalbos nebuvo, bet jau visai netrukus turėsime ir tai spręsti, kad jie netūnotų tarp keturių savo laikinų namų sienų. Tiesą sakant, ir mūsų vaikų vasaros poilsis būna problema", – dalijosi mintimis V.Grubliauskas.
Vienybės vis dar stinga
Klaipėdoje apsigyveno ukrainiečiai, pabėgę iš visos Ukrainos: Kijevo, Irpinės, Brovarų, Vosilkų, Belaja Cerkiv, Dobropilia, Donecko, Ivano Frankivsko, Izislavo, Konotopo, Kovel, Kramatorsko, Lvivo, Charkivo, Luhansko, Mariupolio, Odesos, Mikolajivo, Lucko, Dnipro, Krivoi Riho, Zaporižjes, Kamenskojės, Černihovo, Izmailovo, Žitomiro, Severo Donecko, Sumų, Netyščino, Novochorodivkos, Pavlohrado, Pervomaisko, Poltavos, Ternopilio, Voznesensko, Užhorodo, Vinicos, Kostino, Čerkasų.
Ukrainos ambasadorius buvo susitikęs su ukrainiečių bendruomenės atstovais mūsų mieste. Klaipėdos vadovų noras išlieka toks, koks buvo ir anksčiau, – suvienyti visas šias bendruomenes.
"Pasirodo, tai nelabai įmanoma misija. Bet ir mes išsakėme savo poziciją, kaip tai būtų galima kuo geriau organizuoti – ne ieškoti priešų ar piktų žmonių, o susitarimo galimybių, kurios dar neišnaudotos, ir jų galėtų būti daugiau", – po 45 minutes trukusio P.Beshta vizito kalbėjo Klaipėdos meras.
Visų aptartų problemų sprendimas – didžiulė finansinė našta, kurią kol kas stengiamasi spręsti miesto biudžeto lėšomis. Laukiama valstybės pagalbos, o valstybei pagalba turėtų ateiti iš ES. Be Europos Komisijos pagalbos karo pasekmes suvaldyti būtų neįmanoma.
"Vien geranoriškumo tam tikrai nepakaks. Neužteksime tam nei lėšų, nei žmogiškųjų resursų, bet kai galvojame, kad mums labai sunku, pabandykime įsivaizduoti, kaip sunku yra tiems, kuriems tos pagalbos reikia", – neslėpė V.Grubliauskas.
Faktai ir skaičiai
Į Klaipėdą jau yra atvykę
7 639 Ukrainos piliečiai.
Gauti 1 375 prašymai vienkartinei paramai.
940 prašymų 1 919-ai asmenų skirta beveik 514 tūkst. eurų.
Į miesto bendrojo ugdymo mokyklas priimta 716 pabėgėlių vaikų.
Rusų mokomąja kalba mokosi 620 vaikų.
Lietuvių kalba mokosi 88 vaikai.
Specialiosiose mokyklose mokosi 8 vaikai.
Nevalstybinėje "Vaivorykštės tako" gimnazijoje mokosi 35 mokiniai.
Nemokamai maitinami 550 jų.
Į ikimokyklines Klaipėdos ugdymo įstaigas priimti 185 vaikai.
Formalųjį ugdymą papildančias mokyklas lanko 66 mokiniai.
