Ambicingi Klaipėdos savivaldybės planai žavi ne visus

Siekis – daugiau gyventojų

Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbtas dokumentas sulaukė nemažai gyventojų pastabų, dalis jų buvo išsakyta trečiadienį vykusio viešo pristatymo metu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio žodžiais, didelės apimties projektas nėra galutinis, jis atviras diskusijoms ir pasiūlymams.

Direktorius vardijo svarbiausius veiklos prioritetus, tarp kurių – ekonomikos augimas ir bedarbystės mieste sumažinimas iki 5 proc.

Toks idealistinis noras numatytas ir "mėlynojo proveržio" strategijoje.

"Dar vienas ambicingas siekis – pagaliau per šią kadenciją išeiti iš gyventojų skaičiaus mažėjimo pokyčio. Tikimės, kad po trejų metų Klaipėdos mieste bus taip gera gyventi, kad formalus gyventojų skaičius pradės augti", – kalbėjo G.Neniškis.

Šiemet suplanuotiems projektams įgyvendinti numatyta 274,7 mln. eurų, kitąmet – dar 262 mln. eurų, 2022–aisiais – 245,6 mln. eurų.

Akcentavo pietinę miesto pusę

Kone stambiausia investicijų dalis skirta pietinei miesto daliai, kur infrastruktūros atsilikimas pastaraisiais metais buvo didžiausias.

G.Neniškio žodžiais, čia ketinama tvarkyti viešąsias erdves, švietimo įstaigų stadionus, įrengti daugiau vietų automobilių stovėjimui, pagerinti susisiekimą.

Esą ne vieną dešimtmetį vykstančios diskusijos dėl Baltijos prospekto estakados statybos – finišo tiesiojoje.

"Parengtas projektas šiuo metu derinamas. Kol kas nesame tikri dėl valstybės finansavimo. Mat, sąmatinė projekto vertė – apie 35 mln. eurų, o turime tik 10 mln. eurų. Tikriausiai jis nevyks taip greitai, kaip norėtume, todėl įvertinę situaciją atgaivinsime vadinamąją Lypkių pervažą, per kurią atsiras dar vienas laikinas susijungimas su pietine miesto dalimi", – dėstė direktorius.

Klaipėdos savivaldybės strateginio veiklos plano pristatymas

Itin aštrių diskusijų kelia su centrine miesto dalimi susiję projektai – senamiesčio grindinio atnaujinimas, Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas, Dangės skvero ir įgriuvusios krantinės, taip pat Turgaus aikštės, Atgimimo aikštės rekonstrukcijos.

Esą Atgimimo aikštės sutvarkymo projektas – labai brangus, padarytas nekokybiškai, neatsižvelgiant į ekonomiškumo kriterijus.

Todėl būtina ieškoti alternatyvų.

"Padiskutavus su projektuotojais tikrai galima atrasti efektyvesnių, geresnių sprendinių. Bet kuriuo atveju, tokios Atgimimo aikštės, kokia ji yra dabar, negalima palikti. Nes dabar ji tikrai nepuošia miesto", – svarstė G.Neniškis.

Užsiminta ir apie šiaurinę miesto pusę, kurioje numatyta asfaltuoti žvyruotas gatves, taip pat mesti jėgas į Melnragės parką, Botanikos sodą, naujos mokyklos statybas, Vitės progimnazijos stadiono rekonstrukciją, kuri įstrigo dėl jame aptiktos taršos chromu.

Darbai neprasideda, nes vis dar laukiama Lietuvos geologijos tarnybos išvadų ir rekomendacijų.

Kodėl vėluoja ir brangsta?

Užbaigus pristatymą pasipylė seniūnaičių ir bendruomenių atstovų klausimai.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas teiravosi, ar savivaldybė turi pinigų toms idėjoms ir reikalavimams, kuriuos kelia patys klaipėdiečiai?

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė tikino, kad smulkias problemas, tokias kaip suoliuko pastatymas, duobės "užlopymas" ar šaligatvio sutvarkymas galima išspręsti be papildomų lėšų ir nekeičiant dokumentų.

Tačiau dideli projektai ir idėjos, pavyzdžiui naujo pastato statybos, siūlomos tik ilgalaikiuose veiklos planuose. Esą dabar tam – ne laikas ir ne vieta.

Pasak Sulupės g. seniūnaičio Sauliaus Liekio, opiausia problema, kurią įvardija patys gyventojai, yra prastos būklės daugiabučių namų kiemai. Jis pasigedo informacijos apie tai, kur ir kiek konkrečiai kiemų bus atnaujinta, juos praplečiant ir apšviečiant.

Senamiesčio seniūnaitis Renaldas Kulikauskas papriekaištavo valdininkams, esą nuo vizijos iki tam tikros idėjos įgyvendinimo projektai ne tik smarkiai vėluoja, bet dar ir du tris kartus pabrangsta.

"Pernai apie šimto pagrindinių projektų atidėjimas per vienerius metus, palyginti su 2018-aisiais, buvo apie 90 metų (susumavus kiekvieno projekto atidėjimą). Aš tiksliai paskaičiavau. Žvelgiant į dabartinį planą, palyginti su praėjusių metų projektų terminais, kurie buvo nustatyti 2019-aisiais, jų atidėjimas – 58 metai. Ką jūs planuojate dėl to daryti, kas keisis projektų administravime mieste?" – į G.Neniškį kreipėsi seniūnaitis.

Direktorius pripažino, kad tai – išties didelė problema. Kadangi esama situacija netenkina, tam ir vykdoma savivaldybės administracijos pertvarka – kad įstaigos darbuotojai būtų orientuoti į rezultatus, o ne procedūras.

Žodžių į vatą nevyniojo ir Strėvos g. seniūnaitė Rasa Senkienė. Ją nustebino esą išpūstos miesto gatvių remonto kainos.

"Mūsų gatvės – briliantinės", – ironizavo R.Senkienė, pasigedusi savivaldybės finansavimo bendruomenių poreikiams.

Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis stebėjosi, kodėl strateginiame veiklos plane visiškai neminimi Giruliai, kurie irgi priklauso miestui, tačiau valdininkų dėmesio visai nesulaukia.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2020–2022 m. strateginio veiklos plano ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2020 m. biudžeto politikai turėtų apsispręsti vasarį vyksiančio tarybos posėdžio metu.

Šiame straipsnyje:

strateginis planas