Apie tai buvo plačiai paskelbta, tačiau tais metais į amžinojo poilsio vietą jis nebuvo palydėtas.

„Iki šiol urna su tėčio pelenais dvejus metus buvo mano namuose, galėjo ir toliau būti, bet tradicijos yra tradicijos, šiandien juos palaidosime Lėbartų kapinėse, nors dar tėčiui gyvam esant, niekada nekalbėjome, kur jis norėtų būti palaidotas“, – atsisveikinimo metu tikino rašytojo sūnus Audrius Kaukas.

Sūnus pasakojo, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais jo tėtis gyveno su juo, sveikata buvo visai pašlijusi, rašytojas nieko nebematė ir negirdėjo, buvo giliai paniręs į save.

Anot sūnaus Audriaus, tėvas sunkiai išgyveno savo gyvenimo moters, mylimos žmonos – mokslininkės, žinomos kalbininkės Audronės mirtį, nuo to laiko jis ir pats ėmė regimai nykti. Ši netektis jį labai slėgė.

Kuklus bičiulių ir artimųjų būrelis urną su K.Kauko palaikais šeštadienį palaidojo garsių uostamiesčio žmonių kvartale, netoli šviesaus atminimo Klaipėdos dramos teatro režisieriaus Povilo Gaidžio kapo.

K.Kauko kapą pašventinti buvo pakviestas evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis.

Politikas, psichologas, rašytojas Vytautas Čepas gerai pažinojęs K.Kauką, pabrėžė jį buvus teisingu ir doru.

„Susipažinome Sąjūdyje. Jis atėjo, kaip komunistas ir prisipažino dar būdamas visai jaunas bendradarbiavęs su KGB. Kaip ir daugelis tuo metu, pasakojo, kaip įstojo į partiją. Prasidėjus permainoms Sovietų Sąjungoje, jis buvo visiškai pasiruošęs ginti nepriklausomą Lietuvą. Beje, jis niekada nieko neapgavo“, – apie velionį kalbėjo V.Čepas.

Laidotuvių organizacinių rūpesčių ėmėsi sąjūdietis, buvęs pirmasis Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys.

Jis gerai pažinojo velionį ir gerbė jį už atvirą, nesuvaidintą atgailą už jaunystės klaidas.

K.Kaukas gimė Alytaus rajone, Duselninkuose, baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo žurnalistu, redaktoriumi, parašė daug dokumentinių ir grožinių kūrinių.