Nuo liepų tekantis amarų išskiriamas lipčius vėl teršia šaligatvius. Plauti jų nežadama, nes tam reikėtų daug lėšų. Limpantis skystis problemų kelia ir vairuotojams. Jį ypač sudėtinga nuvalyti nuo automobilių.

Amarams – palankus metas

Jau kelias dienas ant miesto šaligatvių, vietose, kur pasodintos liepos, yra susidariusios purvinos dėmės. Kai kur prie jų net limpa pėsčiųjų batai. Po medžiais paliktų vairuotojų rytais taip pat laukia nemalonus siurprizas. Automobiliai būna pasidengti lipnia mase. Vairuotojai skundžiasi, kad ją nuvalyti ypač sudėtinga.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė aiškino, kad šaligatvius ir po medžiais paliktas mašinas padengia amarų išskyros.

„Paskutiniu metu vyrauja pakankamai karšti orai. Lietaus trūksta. Yra labai palankus metas daugintis amarams. Ant liepų jų turėtų būti labai daug“, – pasakojo R.Nekrošienė.

Amarai laikosi medžių lapų apačioje, kad būtų pavėsis. Iš viršaus jų nesimato. Šie kenkėjai maitinasi lapų sultimis ir išskiria lipnų salsvą skystį vadinamą lipčiumi, kuris teka ant šaligatvių.

Anot R.Nekrošienės, jei liepos augtų miške ar sodybose, tikėtina, kad amarų išskiriamą lipčių surinktų nektarą renkantys vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės.

Tačiau mieste pastarųjų nėra daug. Dėl to urbanizuotose vietovėse ši problema yra aktualesnė nei kaime.

Lipčius virsta medumi

R.Nekrošienė aiškino, kad amarai labai kenkia medžiams. Jų išskiriamas lipnus skystis padengia lapų paviršių ir šie blogai kvėpuoja. Ant lapų pradeda kauptis nešvarumai ir išsivysto suodligė.

Kai kurie klaipėdiečiai, pamatę po liepomis nutekėjusį lipčių, mano, kad tai yra šių medžių medus. Pasak R.Nekrošienės, iš dalies šie žmonės teisūs.

„Tai amarų pagamintas medus. Jis nėra nuodingas, o vertingas. Tikru medumi lipčius tampa, kai jį surenka bitės ar kiti vabzdžiai ir perdirba. Jis vadinasi lipčiaus medumi. Aišku, kad galėtų žmogus vartoti, lipčius turi būti surinktas ne iš miesto želdinių“, – pabrėžė vyresnioji mokslo specialistė.

Dažniausiai juodos dėmės ant šaligatvių yra po liepomis. R.Nekrošienės teigimu, pirmiausia liepas labiau puola amarai nei kitus medžius. Jų lapai yra sultingesni. Ant liepų būna gausybė šių kenkėjų.

Be to šie medžiai vyrauja mieste. Todėl atrodo, kad po šiais medžiais labiau priteršta.

R.Nekrošienė tvirtino, kad amarų kiekis priklauso nuo oro. Jei karšta ir sausa jų daugėja. Dabar yra išsivysčiusi antroji šių kenkėjų karta.

„Pirmoji buvo ne gausi ir didelės žalos medžiams nepadarė. Dabar yra antroji karta ir tikėtina, kad išsivystys trečioji. Gali būti padaryta rimta žala medžiams“, – teigė vyresnioji mokslo darbuotoja.

Šaligatvių plauti nežada

Pasak R.Nekrošienės, amarų kiekis sumažės pradėjus lyti. Vanduo jiems kenksmingas. Galima ir laistyti medžių lają stipria srove, kad amarų sumažėtų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, kad miesto šaligatvių neplanuojama plauti. Anot jos, tam reikėtų labai didelės pinigų sumos.

„Nesame tiek turtingi, kad galėtume plaukti šaligatvius. Lietaus yra pakankamai nemažai. Kasmet mieste yra tokia situacija. Palyja lietus ir viską nuplauna. Tai nėra kažkokia tarša, o gamta. Jei reikėtų plauti šaligatvius, reikėtų nežmoniškai daug lėšų. Liepų mieste yra daug“, – komentavo vedėja.