Klaipėdos universiteto profesorė, filologė, Mažosios Lietuvos baltų tarmių tyrinėtoja dr. Dalia Kiseliūnaitė jau daugelį metų dokumentuoja nykstančią kuršininkų kalbą ir taip praturtina bendrus baltų kalbos tyrimus. Pernai ji gavo Martyno Liudviko Rėzos premiją už Kuršių nerijos istorijos ir kultūros tyrinėjimą, sklaidą bei garsinimą. „Tai nauda ne tik premijos laureatui, bet ir pačiai bendruomenei. Premija yra padėkos ženklas“, – tikino Dalia. Mokslininkė parašė monografiją „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija“. Dar aprašys morfologiją ir leksiką. Dalia vienintelė Lietuvoje tyrinėja kuršininkų kalbą. „Mačiau, kad niekas kitas nesiima kuršininkų kalbos temos, tuo metu šios temos negvildeno niekas visame pasaulyje. Supratau, jei aš to nepadarysiu, nepadarys niekas kitas“, – pasakojo Dalia. Kadangi ši kalba – senas latvių kalbos dialektas, turintis senosios kuršių kalbos ypatybių, mokslininkei teko bendradarbiauti ir su latvių kalbininkais. Be to, 2011 m. ji buvo apdovanota Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžiaus II laipsnio ordinu Komandoro kryžiumi už Lietuvos ir Latvijos mokslinių ryšių puoselėjimą. Dirbdama Klaipėdos universiteto dėstytoja Dalia vadovavo lietuvių filologijos ir latvių kalbos programai, organizavo renginius, skirtus Latvijos nepriklausomybės dienai ir Latvijos dienoms, šiuose renginiuose dalyvavo ir ambasadoriai. 2012 m. buvo apdovanota Baltijos asamblėjos medaliu. Atradusi ryšį su evangelikų liuteronų bažnyčia, ji ir čia pasižymėjo savo gabumais – groja vargonais, suredagavo giesmyną. „Įsikinkiau į darbus ir supratau, kad šiais darbais prisidedu prie lietuviško giesmyno atnaujinimo, prie senų tradicijų puoselėjimo“, – sakė Dalia. Taip pat ji kartu su Arvydu Barysu sukūrė filmą apie savo gimtąjį miestą Plungę, jos dėka gimė ir septyni pusvalandžio trukmės filmai apie Mažosios Lietuvos gyventojų maistą, šeši filmai apie Klaipėdos krašto kaimus, dar planuojami keturi filmai apie nykstančius Klaipėdos rajono kaimus. 30 metų Dalia vadovavo vaikų folkloro ansambliui „Vorusnėlė“, kurio repertuare netrūko ir liuteroniškų giesmių. Pretendentė į Metų klaipėdietės titulą parengė ir išleido kompaktinę plokštelę „Giedok, tu mano siela“, vienoje jos dalyje – įvairios lietuviškos liuteronų giesmės, kitoje – laidotuvių.

Gydytoja odontologė Girstenė Mineikienė nepabūgo imtis atsakomybės ir 2020 m. įkūrė funkcinės ir restauracinės odontologijos kliniką „Aš šypsausi“. Tai nebūtų išskirtinis atvejis, bet G. Mineikienė Tilžės gatvėje išsinuomojo patalpas ir ėmėsi savo verslo būdama trijų mažų vaikų mama. Savo komandos tada ji dar neturėjo. Atkakliu darbu ir nuoširdžiu rūpesčiu savo pacientais G. Mineikienė pelnė klaipėdiečių pripažinimą. Apie tai ji sužino ne tik iš nuoširdžių padėkų, bet ir atsiliepimų internetinėje erdvėje. Praėjo vos keleri metai nuo klinikos įkūrimo, bet pokyčiai jos veikloje – labai ryškūs. Šiemet odontologė džiaugiasi ne tik profesionalia drauge dirbančia komanda, bet ir kasmet dvigubėjančiu pacientų skaičiumi. Tai rodo darbuotojų bei klientų pasitikėjimą G. Mineikiene. „Odontologija man – sritis, kurioje jaučiuosi galinti padėti žmonėms, o ir pati dirbdama jaučiu pasitenkinimą. Gyvenime vadovaujuosi nuostata, kad reikia stengtis aplenkti ne kitus, o pačią save. To mokau ir tris savo vaikus“, – apie gyvenimo kredo kalbėjo G. Mineikienė. Moteris kasdien įsitikina, kad jos darbas grąžina žmonėms šypsenas ir lengvina bendravimą, besišypsantys žmonės labiau pasitiki savimi. Šypsena rodo žmogaus draugiškumą, pasitikėjimą ir atvirumą, tokiems žmonėms lengviau sekasi asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Tyrimais įrodyta, kad šypsena teigiamai veikia psichologinę sveikatą. „Šypsena gali paskatinti išskirti endorfinus ir serotonino hormonus, kurie gali sumažinti stresą ir padėti pagerinti nuotaiką. Bet svarbiausia – sveiki dantys suteikia galimybę patirti vieną didžiausių gyvenimo malonumų – mėgavimąsi maistu. Sėkmingas gydymas ir geri pacientų atsiliepimai man yra didžiausias atpildas. Visa tai skatina toliau tobulėti. Stengiuosi įsiklausyti į pacientų poreikius, gyvenimo būdą, mitybos įpročius, gyvenimo sąlygas ir streso lygį. Taip pavyksta nustatyti visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos žmogaus burnos sveikatai. Toks požiūris leidžia ne tik gydyti dantų ligas, bet ir siekti jų prevencijos bei palaikyti bendrą paciento gerovę“, – kalbėjo G. Mineikienė. 15-os darbo metų odontologe patirtis, įveikti sudėtingi gydymo atvejai, ryšys su pacientais leidžia jai teigti, kad savo darbu prisideda prie bendruomenės sveikatos ir gerovės.

Kviečiame balsuoti Kandidačių dešimtukas – Metų Klaipėdietė (diena.lt).