Papildys gėdos sąrašą

Į pasitarimą dėl apleistų, prastai prižiūrimų ar apskritai neprižiūrimų pastatų miesto valdžios atstovai rinkosi antrą kartą.

"Nepatenkinamos išvaizdos pastatų mieste yra gana daug, o miesto tarybos tvirtinamas gėdos sąrašas kasmet trumpėja", – tvirtino miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Miesto tarybos patvirtintame sąraše yra apie 20 apleistų ir nenaudojamų objektų. Jų savininkams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto, žemės bei žemės nuomos mokestis.

A.Šulcas tvirtino, kad šis gėdos sąrašas neatspindi realios situacijos mieste. Visų Klaipėdos savivaldybės administracijos padalinių buvo paprašyta įvertinti mieste esančius nenaudojamus objektus. Šie į pagalbą pasitelkė ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą.

"Dabar turime sąrašą, kuriame – per 100 objektų,  dalis jų pretenduoja patekti į gėdos sąrašą. Stebina, kad kai kurie apleisti pastatai priklauso žinomiems, gerbiamiems, daug gero miestui nuveikusiems klaipėdiečiams", – komentavo vicemeras.

Pasak A.Šulco, kalbama ne tik apie tuos apleistus pastatus, kurie akį traukia kasdien, bet ir stovinčius atokiau. Dalį jų bus siūloma įtraukti į miesto tarybos tvirtinamą sąrašą.

Įpareigos pagerinti vaizdą

Vicemeras tikino, kad bus kreipiamas didelis dėmesys į nenaudojamo pastato estetinį vaizdą. Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra nurodyta, kad statinio fasadas, cokolis privalo būti estetiškos išvaizdos, tvarkingas.

"Noriu nuliūdinti visus, kurie mano, kad užtenka užkalti nenaudojamo pastato langus ir pasirūpinti, jog ant stogo neaugtų medžiai. Miesto tvarkymo taisyklės aiškiai nurodo, kad statinys turi atrodyti estetiškai. Pirmame susitikime abejojome, ar turime tokį instrumentą, o dabar įsitikinome, jog tikrai turime. Artimiausiu metu pradėsime griežčiau kontroliuoti, kaip laikomasi šio reikalavimo", – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco teigimu, apleistų ir nenaudojamų pastatų savininkus galima suskirstyti į kelias grupes. Vieni priklauso fiziniams, antri – juridiniams asmenims.

Sudarytas sąrašas, kurie nenaudojami objektai yra valstybės turtas, – priklauso įvairioms įstaigoms, ministerijoms, institucijoms.

"Tokių objektų tikrai yra daug. Priminsime institucijoms, kurios atsakingos už tokių statinių priežiūrą, kad susitvarkytų", – akcentavo mero pavaduotojas.

A.Šulcas neslėpė, kad nenaudojamų statinių turi ir savivaldybė. Tarp tokių yra slėptuvių, bešeimininkių sandėliukų. Tokie statiniai po truputį šalinami.

"Tvarkysimės ir patys. Turi būti parengtas aiškus veiksmų planas, kada kuris objektas bus pašalintas", – teigė vicemeras.

Ne tik mojuos botagu

Dar vienai grupei priskiriami nenaudojami statiniai, kurie įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju tik mojuojant botagu nieko nepavyks pasiekti.

"Tokių objektų savininkams gali reikėti ir pagalbos. Jei visiškai netvarkomus objektus įtraukiame į sąrašą, didiname mokesčius, gal šiuo atveju reikėtų taikyti atvirkštinį variantą. Atleisti nuo mokesčių, kad ir keleriems metams, jog tvarkytųsi, eitų į priekį", – kalbėjo vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad yra dar vienas ginklas, kurį miesto valdžia turi prieš apsileidėlius, bet vengia išsitraukti. Anot vicemero, jei pastatas netvarkomas 5–10 metų, galima inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tokiu atveju savininkas prarastų turtą.

"Žinoma, jei pastatas nejudinamas stovi kelerius metus, tai dar nieko, tačiau yra tokių, kurie miesto vaizdą darko dešimtmečius. Tarp tokių – ir buvę Lietuvos kino studijos pastatai. Minėtą ginklą jau išsitraukė Nacionalinė žemės tarnyba. Apleistų pastatų savininkai turi žinoti, kad toks kabo ant sienos, ir mes jį galime pradėti naudoti", – įspėjo vicemeras.