Pereiti į pagrindinį turinį

Apsimetėliams varguoliams gresia medžioklė

2012-09-26 05:00
Apsimetėliams varguoliams gresia medžioklė
Apsimetėliams varguoliams gresia medžioklė / Tomo Lukšio nuotr.(BFL)

Iš pašalpų lobstantiems ir legaliai įsidarbinti net neketinantiems klaipėdiečiams laimės valandos – beveik suskaičiuotos. Uostamiesčio valdžia siekia dalyvauti projekte, kurio tikslas – iš apsimetėlių varguolių atimti pašalpas, taip sutaupyti pinigų, o juos skirti atlyginimams didinti. Bėdžių sekliais norima „įdarbinti“ ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, ir seniūnaičius.

Remia emigrantai

20 mln. litų – maždaug tiek valdiškų pinigų kasmet yra skiriama visiems klaipėdiečiams, kuriems formaliai priklauso socialinės išmokos, paremti.

Maksimalus jos dydis per mėnesį – 350 litų. Tokią paramą gali gauti tie asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 350 litų. Be to, vertinamas ir turimas turtas, atsižvelgiama į kitas sąlygas.

Šiuo metu tokią paramą per mėnesį gauna apie 7 tūkst. žmonių.

Ir savivaldybės, ir labdaros organizacijų atstovai pripažįsta, jog tikrai ne visi žmonės, kuriems skiriama socialinė pašalpa, turėtų ją gauti.

„Mes tikrai sulaukiame pranešimų, kad socialinių pašalpų gavėjai gyvena geriau nei jie nurodo mums pateiktuose dokumentuose. Tačiau mums reikia faktų, o ne apkalbų, todėl tokie atvejai, kai išaiškinama, kad socialinę paramą žmonės ima, nors turi kitų pajamų, nėra labai dažni“, – pripažino Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Jos teigimu, dažniausiai nustatoma, jog klaipėdiečiams pinigų atsiunčia užsienyje gyvenantys giminaičiai, sąskaitose pragyvenimui jie turi užtektinai pinigų, kurių nedeklaravo, arba gauna pajamų iš nelegalaus darbo.

Nustačius, kad žmogaus, gaunančio socialinę išmoką, pajamos realiai yra didesnės nei jis nurodė, pašalpos mokėjimas sustabdomas ir prašoma grąžinti jau išmokėtus pinigus.

Davinio – prabangia mašina

„Mes tikrai nuogąstaujame, kad senoliai, neįgalieji nesusitvarko dokumentų gauti paramą maistu, o kai kurie žmonės davinių atsiimti atvažiuoja ir prabangiomis mašinomis“, – socialine neteisybe piktinosi organizacijos „Caritas“ Klaipėdos regiono vadovė Rasa Senkienė. Ši organizacija varguoliams kelis kartus per metus dalija už ES pinigus pirktus maisto produktus.

Kad maisto daviniai reikalingi ne visiems, rodo ir tas faktas, jog gavėjai yra gana išrankūs. „Nemaža dalis žmonių atsirenka, kuriuos maisto produktus pasiimti, o kuriuos palikti. Vadinasi, ne taip blogai jie gyvena“, – svarstė pašnekovė.

„Maisto banko“ Klaipėdos regioninio padalinio vadovas Raimondas Danupas taip pat neslėpė, jog itin liūdina davinius atsiimančių žmonių skaičius. Pasiimti paramos maistu ateina apie 70 proc. klaipėdiečių, kuriems ji skiriama.

„Sunku pasakyti, kodėl likusieji neateina. Gal jie emigravo, gal trūksta informacijos apie dalijimą, o gal jiems tiesiog tokios paramos nereikia, jiems pakanka piniginės išmokos“, – samprotavo R. Danupas.

Jis tvirtino, jog absoliutinti, kad visi paramos gavėjai yra apsimetėliai, tikrai negalima, tačiau atskleidė, jog pasiimti maisto davinių klaipėdiečiai atvažiuoja ir taksi. „Tačiau gal automobilį vairuoja moters vyras ir ją atvežė nemokamai?“ – smerkti neskubėjo R. Danupas.

Auga pašalpų karta

R. Senkienė įsitikinusi, kad socialines išmokas tikrai reikia skirstyti atsakingiau. Todėl ji tik sveikintų, jei Klaipėdos savivaldybė dalyvautų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomame pilotiniame projekte, kurio tikslas yra kontroliuoti išmokų gavėjus.

„Kartais pasidaro taip pikta, kad norisi išvažiuoti iš Lietuvos. Pyktį kelia tai, kad nesąžiningi žmonės gyvena geriau už sąžininguosius. Parama reikalinga, tačiau tam, kad žmogus iš naujo kabintųsi į gyvenimą, o ne tam, kad iš pašalpų gyventų ir net negalvotų apie legalų darbą. Auginame kartą, kuri taip pat norės gyventi tik iš pašalpų, nes mato tokį tėvų pavyzdį“, – į ateitį žvelgė R. Senkienė.

R. Danupas pritarė, jog socialinės paramos skirstymo tvarka turėtų būti lankstesnė. „Vieni susitvarko dokumentus ir gauna paramą, nors kartais ji realiai ir nepriklauso, o kitiems, kuriems tikrai reikia išmokų, jos neskiriamos, nes pajamos nustatytas normas viršija penkiais litais. Tai neteisybė, kurią reikėtų ištaisyti“, – įsitikinęs R. Danupas.

Kontroliuoja kaimynai

A. Liesytės teigimu, jei uostamiesčio savivaldybė galiausiai nuspręstų dalyvauti pilotiniame projekte, kurio siekis yra tikslingiau skirstyti socialines išmokas, pirmiausia būtų stiprinamas bendradarbiavimas su Darbo birža, Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija.

„Tikrai nesinori išmokų mokėjimą nutraukti tik dėl to, jog kaimynas pranešė, kad paramos gavėjas nelegaliai dirba. Taip sulauksime nemalonumų ir bylų dėl garbės ir orumo įžeidimo“, – teigė A. Liesytė.

Pilotinis projektas, kuriuo gundosi ir Klaipėdos valdžia, nuo metų pradžios vykdomas penkiose šalies savivaldybėse: Panevėžio, Akmenės, Raseinių, Radviliškio, Šilalės rajonuose.

Rezultatai, anot šių savivaldybių atstovų, yra tikrai geri.

Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė teigė, kad šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, socialinių pašalpų išmokėta 39 proc. arba maždaug milijonu litų mažiau. Gavėjų sumažėjo 33,8 proc.

Pagrindinė priežastis, kodėl sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų, anot D. Račkauskienės, yra kontrolė.

„Kiekvienoje seniūnijoje yra sudaryta speciali komisija, kuri nagrinėja prašymus skirti socialinę pašalpą. Seniūnijose žmonės vieni kitus pažįsta, kaimynas turi sėdėti prieš kaimyną, todėl suveikia žmogiškasis faktorius, sąžinė. Todėl žmogus, kuris turi nelegalių pajamų, nebesikreipia dėl pašalpos, nes yra tikras, kad komisijos nariai žino, kur ir kaip jis uždarbiauja“, – aiškino D. Račkauskienė.

Sugyventinis – verslininkas

Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė pripažino, jog metų pradžioje kontroliuoti pašalpų gavėjus buvo beprotiškai sunkus darbas, tačiau dabar viskas jau stojo į savo vėžes.

„Skyriaus darbuotojai sulaukdavo ir grasinimų, ir keršto. Pašalpų gavėjai, kuriems nebeskirdavome išmokų, ateidavo su advokatais“, – prisiminė pašnekovė.

Socialinių pašalpų gavėjų skaičius nuo metų pradžios Panevėžio rajone sumažėjo trečdaliu.

Seniūnijose taip pat sudarytos komisijos, kurios vertina prašymus skirti socialinę pašalpą. Be to, anot A. Paškevičienės, kontroliuoti apsukruolius labai padeda ir lietuviškas bruožas skųsti savo kaimynus. „Pavyzdžiui, paskambina žmogus ir praneša, kad pašalpą skyrėme moteriai, kurios sugyventinis yra verslininkas. Paaiškėja, kad tai tiesa. Moteris nenurodė bendrai gyvenančio asmens ir jo pajamų, nors tai privaloma, todėl išmoka jai nebėra skiriama“, – pavyzdžiais kalbėjo A. Paškevičienė.

Panevėžio rajono valdžia taip pat nusprendė daliai socialinių pašalpų gavėjų nebeduoti grynųjų pinigų, o pinigus pervesti parduotuvėms, kuriose bėdžiai gali pirkti viską, išskyrus alkoholinius gėrimus ir rūkalus. Taip siekiama, kad varguoliai pinigų nepragertų, už juos nusipirktų maisto.

Pašalpa – ne alkoholiui

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, jog uostamiestyje jau seniai galioja praktika pusę socialinės pašalpos pinigų pervesti į prekybos centro kortelę, kuria atsiskaitydami paramos gavėjai gali nusipirkti maisto, kitų prekių, tik ne alkoholio ir rūkalų, o likusi dalis išmokama grynaisiais ar pervedama į banko sąskaitą.

„Kartais, jei reikia, pusė socialinės pašalpos pinigų yra skiriama įsiskolinimams už komunalines paslaugas ar darželį padengti. Tikrai negalime bent dalies pašalpos pinigų neišmokėti grynaisiais, nes juk žmonėms reikia pinigų, pavyzdžiui, autobuso bilietui nusipirkti“, – teigė A. Daujotienė.

Komentaras

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mato mumyse vieną iš didžiųjų savivaldybių, kuri galėtų dalyvauti pilotiniame projekte ir pati skirstyti socialines išmokas, kontroliuoti jų gavėjus. Ministeriją tenkintų, jei mes sutiktume, kad metams Klaipėdai socialinėms išmokoms būtų skiriama apie 16 mln. litų – tiek, kiek planuojama pastaraisiais metais. Tačiau praktika rodo, kad kasmet skirtų lėšų pritrūksta ir jų duodama papildomai. Todėl suprantamas ministerijos noras duoti Klaipėdai 16 mln. litų ir paskui nebesukti galvos, tačiau mes norime garantijų – arba įsipareigojimo, kad pritrūkus lėšų jų būtų skiriama papildomai, arba gauti apie 19 mln. litų, tai yra tiek, kiek faktiškai reikia socialinėms išmokoms. Jei ministerija su šiuo skaičiumi sutiktų, manau, miesto taryba be problemų pritartų savivaldybės dalyvavimui pilotiniame projekte. Svarbiausia mūsų sąlyga ta, kad dalyvavimas pilotiniame projekte miesto biudžetui nekainuotų papildomai. Jei dalyvautume tokiame projekte, būtų tikrinama, ar socialines išmokas tikrai gauna tik tie asmenys, kuriems jos realiai priklauso. Ir dabar yra signalų, kad išmokomis piktnaudžiaujama, tačiau nebūčiau tikras, kad į tokius signalus reaguojama labai operatyviai. Jei dalyvautume projekte, būtume suinteresuoti operatyviau reaguoti į tokius signalus, nes kiekvienas sutaupytas litas liktų miesto biudžete ir, manau, pirmiausia tokie pinigai būtų panaudoti socialinių darbuotojų ir kitų biudžetininkų atlyginimams didinti. Derybos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl Klaipėdos savivaldybės dalyvavimo pilotiniame projekte tikrai bus tęsiamos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų